Žmogaus teisės visuomet buvo ir bus jautri tema visuomenei. Ji virsta dar jautresne, kuomet nesugebama apginti paprasto, eilinio piliečio teisių. Ypač, jei to nesugeba padaryti valstybė. O dar blogiau – jei pati valstybė yra tų pažeidimų kaltininkė. Šių laikų Rusija niekuomet nepasižymėjo žmogaus teisių užtikrinimo standartais. Tačiau viena istorija, susijusiu su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimas, sulaukė išskirtinio pasaulio dėmesio.
Sergėjus Magnickis buvo investicinio fondo „Hermitage Capital” (vadovas – Williamas Browderis) teisininkas. Šis žmogus įrodė, kad Rusija yra apgaubta korupcijos ir kaltino aukštus valstybės pareigūnus neteisėtu 230 mln. JAV dolerių pasisavinimu. Tačiau jis pats buvo apkaltintas mokesčių slėpimu ir taip, būdamas visiškai nekaltas, pateko į Butyrkų kalėjimą, pagarsėjusį itin prastomis sąlygomis.
S. Magnickis kentėjo tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, bet atsisakė melagingai liudyti. Prastėjo sveikata, jis prarado nemažai svorio, jam išsivystė ūmus kasos uždegimas, tačiau tinkamos medicininės pagalbos nebuvo sulaukta. 2009 metais lapkričio 16 dieną, po 358 dienų nelaisvės, S. Magnickis mirė kalėjime. Nors jo šeima ir W. Browderis dėl sulaužytų velionio rankų teigia, kad S. Magnickis mirė sumuštas pareigūnų, Rusija tyrimą dėl jo mirties nutraukė, esą trūksta įrodymų. Taip tikrieji teisininko mirties kaltininkai liko nenubausti. Tačiau tai dar nėra istorijos pabaiga.
2011 metų rugpjūtį buvo atnaujintas S. Magnickio bylos tyrimas, o praėjus 3 metams po jo mirties, prokurorai bylą perdavė teismui. 2013 metais liepą jis buvo pripažintas kaltu. Tiesa, nuosprendis paskelbtas nebuvo, kadangi kaltinamasis jau buvo miręs.
2012 metų gruodį JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė Magnickio įstatymą, kuriuo paskelbė sankcijas su S. Magnickio mirtimi susijusiems pareigūnams. Kitais metais Baltieji rūmai paskelbė 18 asmenų, kuriems, dėl minėtų nusikaltimų, buvo uždrausta vykti į JAV, o šalyje turėtos sąskaitos – įšaldytos. Žinoma, šis B. Obamos žingsnis neliko Kremliaus nepastebėtas – keršydama valstybės Dūma uždraudė amerikiečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos.
Europos Sąjungoje svarstoma galimybė pasekti JAV pavyzdžiu. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Rusijos įstatymo viršenybės skelbiama: Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl(…) S. Magnickio bylos, kadangi keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai, įskaitant neseniai nagrinėtas S. Magnickio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo; kadangi pirmiau nurodyti atvejai yra tik geriausiai už Rusijos ribų žinomi pavyzdžiai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį nepajėgumą laikytis įstatymo viršenybės principo ir užtikrinti teisingumą savo piliečiams; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie politinius teismo procesus, nesąžiningas procedūras ir tokių rimtų nusikaltimų kaip nužudymai, priekabiavimas ir kitoks smurtas neištyrimą, kaip matyti iš S. Magnickio, M. Chodorkovskio, A. Politkovskajos ir kitų bylų; ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas veiksmingai, nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas tam, kad nusikaltėliai būtų nubausti; primena savo rekomendaciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla, ir prašo Tarybą ir Komisiją ES mastu visiems pareigūnams, susijusiems su S. Magnickio, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn po mirties, mirtimi, ir kitiems sunkiai pažeidinėjantiems žmogaus teises Rusijoje taikyti draudimą išduoti vizą ir įšaldyti jų ES laikomą finansinį turtą pabrėžia, jog minėtieji asmenys negali naudotis jokio ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo teikiamomis galimybėmis.
Ne tik JAV ir ES bando atkreipti pasaulio dėmesį į S. Magnickio atvejį. Nepriklausomi filmų kūrėjai olandai Hansas Hermansas ir Martinas Maatas apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Justice for Sergei” („Teisingumas Sergejui”), kuriame smulkiau atpasakojama šio teisininko istorija, remiantis dar ir artimųjų išgyvenimais, S. Magnickio skundais. Šis filmas Lietuvoje buvo parodytas 2011 m. žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas” metu. Filmą galima pasižiūrėti ir šioje svetainėje.
Taip pat didelis žingsnis į priekį – Elenos Servettaz, žurnalistės, gyvenusios Rusijoje, o dabar dirbančios Prancūzijoje knyga „Why Europe Needs a Magnitsky Law: Should the EU follow the US?” („Kam Europai reikalingas Magnitskio sąrašas: ar ES turėtų sekti JAV pavyzdžiu?”), kuri buvo pristatyta ir Lietuvoje. Praėjusią savaitę Vilniuje surengti du renginiai, susiję su šia problema: pirmasis vyko LR Seimo Europos informacijos biure, antrasis Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institute (TSPMI). TSPMI vykusiame renginyje kalbėjo pati knygos autorė E. Servettaz. Jos nuomone S. Magnickio byla yra geriausiai dokumentuota žmogaus teisių byla Rusijoje – S. Magnickis ne kartą rašė skundus dėl prastų kalinimo sąlygų, nesąžiningo teismo proceso, nesuteiktos medicininės pagalbos. Knygos autorė net parodė mirusiojo rankų rentgeno nuotraukas, kuriose aiškiai matyti jų sužalojimai. Paradoksas, kad Rusija visus šiuos skundus neigia ir tvirtina, esą kaltinamasis nusiskundimų neturėjo, o V. Putinas skelbia ir savo versiją – S. Magnickis mirė nuo „širdies nepakankamumo”.
E. Servettaz taip pat atskleidė Prancūzijos poziciją dėl S. Magnickio bylos. Praėjusių metų vasarį šalyje buvo skelbta apklausa, klausianti, ar piliečiai nori, kad į šalį vyktų korumpuoti Rusijos politikai. „80% piliečių teigė, kad nenori nešvarių pinigų Prancūzijoje”,- konstatavo žurnalistė.
Kadangi knygos pristatymas vyko audringu pasaulyje laiku, kuomet protestai Ukrainoje kaip reikiant įsisiautėjo, negalėjo būti nepaliesta ir kita Rusijos vykdoma politika: konfliktai su Pussy Riot, M. Chodorkovskio byla, įvykiai Sirijoje, LGBT asmenų diskriminacija. S. Magnickio byla buvo gretinama ir su Sausio 13-osios įvykiais Lietuvoje. Renginyje taip pat kalbėjo Europarlamentaras Leonidas Donskis. Jis S. Magnickį vadino „dideliu mažuoju žmogumi”, kuris tiesiog sąžiningai pakluso įstatymams, tačiau, norėdamas, kad valstybės biudžetas atgautų milijonus, sumokėjo aukščiausia kaina – savo gyvybe. Europos Parlamento narys teigė, kad teisingumui įvykdyti yra reikalingi praktiniai veiksmai, ne tik gražūs žodžiai, frazės. „Norėčiau pamatyti knygą išverstą į lietuvių kalbą”, – pažymėjo jis.
Renginyje išskirta nuomonė, kad jei nebus imamasi jokių priemonių, visi kiti diktatoriai manys, kad šitaip pažeidinėti žmogaus teises, kaip S. Magnickio byloje, yra paprastas, eilinis, leistinas dalykas. Todėl labai svarbu imtis atitinkamų sankcijų.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ES ir JAV dažnai kaltinama rusofobija. Diskusijos dalyviai nusprendė – tai nėra tinkamas pavadinimas: „tai ne rusofobija – tai putinofobija”. Jų nuomone visa Rusijos politikos sistema gimsta iš principų, stipriai nutolusių nuo demokratijos, grįstų ištikimybe V. Putinui. Pagrindinė idėja yra ta, kad jei V. Putinas negalės apginti savo finansų užsienyje, jo pozicijos nusilps.
Knygoje „Why Europe Needs a Magnitsky Law: Should the EU follow the US?” politikai, žmogaus teisių gynėjai iš ES, JAV, Rusijos ir Baltarusijos pristato savo nuomonę dėl Magnickio įstatymo reikšmės. Joje yra ir Leonido Donskio straipsnis. Knygą galite rasti čia.
