Pastebėjome, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai ir Lietuvoje paskelbus karantiną, daugybė žmonių sunerimo dėl viešosiose erdvėse besibūriuojančių vaikų ir jaunimo. Internete galima rasti ne vieną jaunus žmones demonizuojantį straipsnį, o socialiniuose tinkluose – kupinas pykčio diskusijas.
Suprantame padėties rimtumą ir karantino reikalavimų svarbą, bet kartu nerimaujame dėl vaikų ir jaunuolių gyvenimo situacijų nuvertinimo. Dalinamės mūsų komandos mintimis apie priežastis, kurios gali nulemti jaunuolių pasirinkimą leisti laiką gatvėje net karantino metu:
1. Informacijos stoka ir skurdas
Ne visi namuose turi internetą ar televiziją, dalis žmonių turi labai ribotus skaitmeninio raštingumo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Retas jaunuolis seka patikimą informacijos šaltinį, dažnai pasikliauja informacija pateikta socialiniuose tinkluose. Dėl šių priežasčių pasitaiko, kad mums atrodančios elementarios naujienos vaikus ir jaunuolius pasiekia pavėluotai arba netiksliai.
Visada (o ypač šiuo laikotarpiu) svarbu, kad jaunuoliai esant poreikiui sulauktų papildomų paaiškinimų apie tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje iš suaugusių žmonių, kuriais jie pasitiki. Dėl pačių įvairiausių priežasčių ne visose šeimose tai įmanoma, todėl šią spragą bent iš dalies užpildydavo mokytojai, būrelių vadovai, vaikų dienos ar jaunimo centrų darbuotojai.
Karantino metu gyvas bendravimas tapo neįmanomas, o nuotolinio mokymo ir bendravimo būdai visų vaikų ir jaunuolių nepasiekia.
2. Mažai erdvės
Ne visi turi erdvės jaukiai ir maloniai leisti karantiną namuose. Būna, kad dešimties žmonių šeima gyvena dviejų kambarių bute. Būna, kad šeimoje auga skirtingo amžiaus, skirtingų poreikių vaikų. Būna, kad toje pačioje šeimoje gyvena priklausomybę, negalią ar psichinių sveikatos sunkumų turintys žmonės.
Vaikas ar jaunuolis, gyvenantys tokiomis sąlygomis, paprasčiausiai neturi erdvės namuose, kur galėtų pabūti vienas bei pailsėti nuo triukšmo.
3. Smurtas šeimoje
Užsienio šalių patirtis bei neseniai pateikta Lietuvos policijos informacija rodo, kad karantino metu padaugėja smurto artimojoje aplinkoje atvejų. Nepamirškime, vaikai ir jaunuoliai yra ypatingai pažeidžiami, o vykdant nuotolinį mokymą ar darbą su vaiku, mokytojams ar pagalbos specialistams pastebėti smurto atvejus yra sunkiau. Dažnas jaunuolio buvimas gatvėje gali signalizuoti apie patiriamą smurtą šeimoje.
4. Saugi erdvė ir pripažinimas
Visiems jauniems žmonėms bendravimas ir buvimas savo bendraamžių grupėje yra gyvybiškai svarbus. Jaunuoliai leisdami laiką su savo bendraamžiais išbando ribas ir šitaip pažįsta save, mokosi savarankiško gyvenimo, sulaukia jiems reikiamo pripažinimo, atsipalaiduoja.
Karantino laikotarpiu jaunuolių gatvėse nepadaugėjo ir dauguma jų gatvėje būna tiek pat, kiek ir anksčiau. Tiesiog dėl ištuštėjusių gatvių ir padidėjusio mūsų jautrumo, mes dažniau juos pastebime.
5. Suaugusiųjų pavyzdys
Atėjus pavasariui natūraliai visi žmonės nori daugiau laiko praleisti lauke. Kokį pavyzdį šiuo laikotarpiu mes patys rodome jauniems žmonėms? Kaip dažnai mes patys išeiname „saugiai“ pakvėpuoti grynu oru?
Svarbu:
Pastebėjus jaunus žmones gatvėje, kviečiame būti labiau supratingais ir nenuvertinti įvairių gyvenimo situacijų. Jeigu turite galimybę, pasikalbėkite su vaikais ir jaunuoliais kaip jie suvokia, kas vyksta mūsų šalyje. Paklauskime, ar žino, kodėl svarbu laikytis „socialinio atstumo“. Pasirūpinkime, kad jaunuoliai turėtų reikiamas apsaugos priemones bei žinotų, KAIP TINKAMAI JOMIS NAUDOTIS.
ČIA galite susipažinti su organizacijų, padedančių smurtą patyrusiems žmonėms, sąrašu bei jų kontaktais. Jeigu pastebite, kad dėl jaunų žmonių elgesio kyla grėsmė jų pačių ar kitų žmonių saugumui, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
Daugiau apie darbą su jaunimu gatvėje rasite ČIA.
