Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Kristina Dūdonytė: asmeninis asistentas garantuoja savarankiškumą

Kristina Dūdonytė. Asmeninio albumo nuotr.

Izabelė Švaraitė | 2017 06 15

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai paskelbė apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti asmeninio asistento paslaugos poreikį Lietuvoje. Aktyvistė, Alytaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė sako, kad tokia paslauga iš esmės galėtų pakeisti per lėtai reformuojamą institucinės globos sistemą.

Prasidėjo judėjimas

Oficialiai, Lietuvoje nėra jokio įstatymo, reglamentuojančio asmeninio asistento paslaugą, kuri garantuotų savarankišką ir orų gyvenimą. Pasak K. Dūdonytės, panaši pagalba užtikrinama pagal projektus, kuriuos vykdo nevyriausybinės organizacijos. „Paslaugų įgyvendinimas neturi būti apibrėžtas tik projekto rėmuose, kadangi žmogus negali rinktis, kokią paslaugą gauti, ji ribota laike, nėra tęstinumo, niekas neįvertina jo individualių poreikių, o siūlo, ką siūlo. Vartotojas pats turi nuspręsti, kokia bus jam teikiamų paslaugų apimtis, t.y. kas jam teiks vieną ar kitą pagalbą, kokias konkrečias užduotis asistentas vykdys, kokiu metu, kur ir kaip“, – kalba ji.

„Mūsų sistemoje egzistuoja betvarkė. Lyg ir prikurta daug paslaugų, bet kai reikia pagalbos, jos nėra. Pavyzdžiui, Švedijoje yra kelios paslaugos, bet gatvėje matome nemažai neįgaliųjų, tiek su kompleksine negalia, tiek su protine ir visokiomis kitomis jos rūšimis“, – tęsia aktyvistė.

K. Dūdonytė stažavosi Švedijoje ir domėjosi, kaip šalyje vystoma asmeninio asistento paslauga. Gegužę Prezidentūroje vykusioje konferencijoje ji skaitė pranešimą, kaip Skandinavijos modelį būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Alytiškė, bendradarbiaudama su neįgaliųjų teises ginančiomis organizacijomis, susitikinėja su Seimo nariais ir aiškina, kodėl būtina įstatymiškai įtvirtinti šią paslaugą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ ji subūrė bendraminčių judėjimą, kuris sistemingai ieško būdų, kaip tinkamiausiai siekti Asmeninio asistento paslaugų įstatymo priėmimo. Aktyvistai ketino rengti peticiją, tačiau į antrą planą ją nustūmė jau minėta tarptautinė konferencija, kurios metu įsipareigota parlamente sukurti šiuo klausimų užsiimsiančią darbo grupę.

Darbas kaip ir kiti darbai

Visur su savanoriškai padedančiu asmeniniu asistentu keliaujanti K. Dūdonytė paneigia kai kurių žmonių išreiškiamą nuostatą, kad asmuo su negalia reikalautų, jog už jį viskas būtų padaroma. „Reikia suprasti, kad asistentas tikrai negali ir neturi daryti to, ką tu pats gali, jis pagelbėja tik ten, kur tu negali. Aš, pavyzdžiui, einu su vaikštyne, tai asistentas eina šalia, bet man niekuo nepadeda. Man sunku į mašiną atsisėsti, tai jis pakelia koją ir viskas“, – pavyzdį duoda ji.

Kalbėdama apie asmeninio asistento paslaugą, aktyvistė dažnai pabrėžia, kad šis darbas negali būti savanoriškas – jį dirbantis žmogus, kaip ir bet kuris kitas dirbantysis, turi gauti darbo užmokestį. Pasiremdama Švedijos praktika, K. Dūdonytė norėtų, kad už valstybės skiriamą paramą asmeninį asistentą įdarbintų pats žmogus su negalia. Kita svarbi sąlyga – kad šio darbo neatliktų tėvai ar kiti artimieji. Ši paslauga kuriama tam, kad žmogus būtų nepriklausomas nuo šeimos, jo artimieji galėtų dirbti, sirgti ar ilsėtis. Taip pat šios paslaugos negali būti teikiamos medicinos specialistų, seselių, socialinių darbuotojų, globėjų, globos namų ar kitų institucijų (įskaitant dienos užimtumo centrus) personalo. Šių žmonių funkcijos kiek kitos.

Aktyvistė pasakoja, jog Švedijoje asmeniniais asistentais dažnai dirba studentai. Anot K. Dūdonytės, užsiimti šia veikla nebūtinas  profesinis parengimas. „Jam nereikia kažkokio specialaus išsilavinimo, nes jis padeda visame, kame jo reikia. Jei tu prašai, kad tau padėtų susimokėti mokesčius, tai negali reikalauti, jog asmuo turėtų finansininko išsilavinimą. Žinių reikia tokių, kad išmoktum įgyvendinti žmogaus su negalia poreikius – kaip geriau padėti koją, įlaipinti į vonią, pasodinti ant tualeto, pagelbėti pasigaminti valgyti, palaikyti tvarką kambaryje, palydėti į baseiną ar sporto salę ir panašiai“, – aiškina ji.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki