Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Eglė Mordasaitė ir Rugilė Dunauskaitė apžvelgė, kaip universalus dizainas yra sėkmingai taikomas Europoje ir išskyrė gerąsias užsienio praktikas taikant prieinamumo sprendimus bei universalaus dizaino principus. Pasak jų, visus tarptautiniu mastu pasižymėjusius miestus vienija pasikartojantys veiksniai, nulėmę tai, kad aplinka būtų prieinama ir suprantama visiems gyventojams.
Pavyzdiniai miestai atrinkti vadovaujantis 2013–2023 metų ES prieinamo miesto apdovanojimų (angl. Access City Award) duomenimis. „Gerąsias praktikas apžvelgėme siekdamos suprasti, kaip universalaus dizaino koncepcija pritaikoma užsienyje ir nuo ko galėtų pradėti Lietuvos miestai, miesteliai ir savivaldybės“, – sako Eglė Mordasaitė.
Universalus dizainas yra aplinkos ir gaminių kūrimo būdas, kuriuo užtikrinamos visų visuomenės narių galimybės naudotis daiktais, paslaugomis ir erdvių infrastruktūra. „Universalaus dizaino sprendimai yra svarbūs ne tik žmonių su negalia kasdienybėje, bet ir gerina vyresnio amžiaus asmenų, susižeidusių žmonių, tėčių ir mamų su vaikais vežimėliuose bei kitų asmenų gyvenimus“, – teigia R. Dunauskaitė.
Apžvalgos autorės išskyrė 7 miestus, rodančius pavyzdį visoms Europos Sąjungos valstybėms:
Liuksemburgas (Liuksemburgas). Prieinamo miesto apdovanojimu ši sostinė apdovanota du kartus. Miesto viešojo transporto sistemą sudaro nemokami žemagrindžiai autobusai, kuriuose įtaisytos rampos, pateikiami garsiniai ir vaizdiniai pranešimai. Muziejų parodos gyventojams pristatomos naudojant lengvai suprantamą kalbą, liečiamus eksponatus, taktilinius priešinius ir pan. Mieste veikia „iBeacon“ programėlė, akliesiems ir silpnaregiams padedanti naudotis viešuoju transportu.
Varšuva (Lenkija). Kaimyninės šalies sostinėje prieinamumo užtikrinimas yra strateginis prioritetas. Jis įtvirtintas miesto veiksmų planu, kurio efektyvumas nuolat vertinamas pagal nustatytus rodiklius. Nuo 2017 metų Varšuvos savivaldybėje veikia prieinamumo klausimais besirūpinantis skyrius, kuriame dirba architektas, kelių inžinierius ir viešųjų renginių specialistas.
Judėjimo negalia, asociatyvi nuotr., Pexels
Helsinkis (Suomija). Miesto administracijos tikslas – Helsinkio prieinamumas visiems, žmonių su negalia įtrauktis priimant sprendimus. 99,7 proc. miesto autobusų ir 100 proc. metro ir traukinių Helsinkio regione yra prieinami. Nuo 2021 metų mieste žmonėms su negalia teikiamos konsultacijos, kaip naudotis įvairiomis paslaugomis, daug dėmesio skiriama internetinių svetainių prieinamumo užtikrinimui.
Jūrmala (Latvija). Šiame Baltijos jūros kurorte nutiestas 850 metrų prieinamas takas iki pajūrio, paplūdimiuose įrengtos rampos ir žmonėms su negalia tinkamos persirengimo kabinos. Jūrmaloje aklieji ir silpnaregiai taip pat gali mėgautis stalo tenisu – įsigyti garsą skleidžiantys kamuoliukai.
Burosas (Švedija). Miestas garsėja savo prieinamumo duomenų baze. Joje pateikiama informacija apie visus prieinamus viešuosius pastatus. Be to, parduotuvės, restoranai, odontologų kabinetai ir kitų paslaugų teikimo vietos yra tikrinamos bei vertinamos, vėliau teikiamos rekomendacijos, kaip būtų galima užtikrinti kokybišką jų prieinamumą. Informacija šioje duomenų bazėje pateikiama ir lengvai suprantama kalba, joje įdiegtas šnekos sintezatorius. Privataus verslo atstovams taip pat teikiami prieinamumo apdovanojimai.
Stokholmas (Švedija). Mieste sudarytas prieinamumo prasme svarbių maršrutų žemėlapis, apimantis pagrindines gatves, pėsčiųjų ir parkų takus. Planuojant miesto biudžetą numatomos prioritetinės prieinamumo užtikrinimo veiklos. Žmones su negalia atstovaujančios institucijos aktyviai prisideda prie pokyčių stebėsenos ir planavimo. Stokholme taip pat veikia programėlė „e-Adept“ – tai mobiliajame telefone veikiantis įrankis, žmones su regos negalia įgalinantis savarankiškai judėti mieste.
Nantas (Prancūzija). Pastatų prieinamumas mieste nuolat audituojamas. Nante nuo 2012 metų veikia pastatų prieigos stebėjimo sistema. Vidiniame tinkle esančiame dokumente už statinius atsakingi darbuotojai įveda duomenis, įrašo, kokių patobulinimų reikia, pažymi numatomas išlaidas ir darbų įgyvendinimo terminus.
Gerųjų užsienio praktikų apžvalga parengta įgyvendinant projektą „Universalus dizainas: kaip viešajame sektoriuje kurti visiems prieinamą, suprantamą ir naudojamą aplinką?“.
