Kurdama laidą apie dviejų homoseksualių vyrų tėvystės patirtis žurnalistė Elena Reimerytė negalėjo net įsivaizduoti, kokio visuomenės atsako sulauks ši tema. Londone kurianti žurnalistė prisipažįsta buvusi nustebinta, kai homofobiškai nusiteikusi minia organizavo protestą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, o sprendimą vertinant laidos turinį turėjo priimti ir nacionalinis transliuotojas. Vis dėlto, kūrėja tikina sulaukusi ir didelio visuomenės palaikymo, o peticiją prieš LGBT turinio cenzūrą pasirašė daugiau kaip 10 000 žmonių.
Ar kurdama laidą apie du tėčius tikėjotės tokios visuomenės reakcijos?
Negyvenu Lietuvoje ir neturėjau nė menkiausio įtarimo, kad laida sulauks tiek dėmesio. Prisipažinsiu, kad apie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą irgi iki tol nesusimąsčiau. Kitos „Spalvų“ laidos herojus Dovydas Laurinaitis, kuris kaip tik planavo grįžti gyventi į Lietuvą, ėmė domėtis vietos LGBT bendruomenės teisine situacija ir viename interviu pats man papasakojo, kad yra toks šokiruojantis įstatymas. Pakilnojom pečiais, kad turbūt tokio nebėra, nes „Gėjai tėčiai“ jau bus nebe pirma mano laida apie vienalytes šeimas lietuviškoje televizijoje. Prieš metus filmavau laidą LNK interneto platformai apie vienalytes moterų šeimas. Vos kelios savaitės po „Gėjų tėčių“ laidos paskelbimo pradėjau gauti savotiško dėmesio iš keistų asmenų internete su pagąsdinimais, kad greitai susitiksime teisme, kalėjime ar dar kur nors. Tuo pat metu LRT darbuotojai atsiuntė netikėtą žinutę, kad vyks mitingas prieš mano laidą.
Kadangi prieš metus savo projekte LNK platformai filmavau lesbietes mamas, galvojau, kad reakcija bus tokia pati – vienas kitas netaktiškas komentaras ir tiek. Išėjo visai kitaip, elektroninių laiškų su epitetais ir keistų komentarų gauname dar ir dabar.
Sugalvojusi kurti laidą gėjų tėčių tema mąsčiau apie tai, kaip įdomu bus parodyti šias gražias šeimas per nacionalinio transliuotojo platformą. Tai buvo pirmoji laida šia tema, parodžiusi teigiamą pavyzdį LGBT šeimų reprezentacijai didžiuosiuose kanaluose. Būčiau pati norėjusi augti šalyje, kur yra įvairių šeimų ir jų teisės nevaržomos.
Mano laidos nesiekia sensacingų antraščių, nerodo žmonių tendencingai ar pikantiškai, ką kartais matome kitose laidose LGBT tema. Mane stebina, kai žurnalistai pristatinėja translyčius žmones ir nerangiai akcentuoja jų senuosius vardus. Tiesa, jau septinti metai esu Jungtinės Karalystės televizijos žiūrovė, todėl tai, kaip kalbu apie LGBT ir kitas socialines temas, labiau atspindi čia priimtiną toną.
Žinoma, būčiau norėjusi pakalbinti ir lietuvius, bet vienintelis gėjus tėtis, kurį pažinojau, atsisakė. Tvirtino, kad Lietuva tam nepasirengusi. Tad jeigu yra gėjų tėčių ar lesbiečių mamų, norinčių pasidalinti savo istorija – su džiaugsmu jus išgirsčiau.
Ką apie mūsų visuomenę sako tokia reakcija į internetiniame portale prieinamą laidą apie vienalytę šeimą?
Patyrėme didelį palaikymą, o laida surinko apie trisdešimt tūkstančių peržiūrų. Žmonėms patiko pareiškimas, kad mes gyvename Lietuvoje ir pas mus yra laidų, kurios pasakoja apie gėjų tėčių šeimas lygiai taip pat, kaip pasakotų apie bet kurias kitas šeimas. Na, o žmonės, kurie reikalavo „Spalvas“ sustabdyti, net nesivargino pasižiūrėti apie ką pati laida, nes skunduose, kuriuos siuntė komisijoms, aiškino, kad filmavau įvaikinimo istorijas.
Ar šioje situacijoje įžvelgiate kokių nors pliusų?
Įžvelgiu vien pliusus. Po šio skandalo dar nebuvau grįžusi į Lietuvą, bet džiaugiuosi kilusia diskusija. Daug žurnalistų, televizijos laidų, tinklaraštininkų aptarė Lietuvoje galiojantį įstatymą bei išreiškė palaikymą laidai. Mano jau minėtas bičiulis ir herojus Dovydas Laurinaitis paskatino sukurti peticiją. Nesinorėjo, kad kilęs sujudimas liktų tuščiomis kalbomis. Peticija surinko virš dešimties tūkstančių parašų, išreiškiančių, kad žmonės yra prieš šį LGBT bendruomenę diskriminuojantį įstatymą. Žmogaus teisių centras, kuris organizavo peticiją, šiuo metu laukia oficialaus atsakymo iš valdžios atstovų.
Visa ši situacija mane pačią privertė iš esmės išsiaiškinti šio įstatymo taikymo reikšmę mūsų šalyje bei tai paprasta kalba paaiškinti daugybei žmonių. Mes vieninteliai visoje Europos Sąjungoje turime tokio pobūdžio įstatymą. Analogiškas galioja tik Rusijoje. Keisčiausia, kad žmonės, kurie labiausiai kovojo prieš „Spalvas“, yra aršūs nacionalistai, pasisakantys už „šeimos vertybes“ ir visur įžvelgiantys Rusijos grėsmę. Negaliu suprasti, kaip tai siejasi su jų deklaruojamomis vertybėmis.
Mūsų laida dėl keliasdešimties skundų ir jau minėto įstatymo buvo svarstoma Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, kuri pirmą kartą taip pozityviai įvertino LGBT turinį. Tai – didelis laimėjimas, nes dabar turime aiškų precedentą, kai šio įstatymo nuostatos nėra taikomos. Po šio nutarimo galime jaustis laisvesni kurdami laidas LGBT tematika. Kitame laidos „Spalvos“ sezone, kuris pasirodys balandį dar užtikrinčiau kalbėsime svarbiomis LGBT temomis.
Kaip manote, kas galėtų paskatinti LGBT asmenų įtrauktį Lietuvos visuomenėje?
Kažkada galvojau, kad progresą stabdo heteroseksualūs žmonės, kurie palaiko LGBT, bet neįsikiša savo aplinkoje girdėdami homofobiškas replikas. Galbūt situaciją pakeistų privalomi kursai darbovietėse, kuriuose būtų dėstomas žmogaus teisių raštingumas ar taikomos nuobaudos už diskriminavimą. Gaila, tačiau apie tokias priemones daugiau girdžiu Londone. Turbūt dar viena problema yra vyresnė LGBT bendruomenės karta, kurios atstovai neatskleidžia savo seksualinės orientacijos. Gražus pavyzdys yra Jungtinės Karalystės TV laidų vedėjas Phillip‘as Schofield‘as, kuris tai neseniai padarė būdamas penkiasdešimt septynerių.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.
