„Lidl“ toliau diskriminuoja vyresnio amžiaus pirkėjus: tarnybos rekomendacijų nevykdo trejus metus

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vis sulaukia pasikartojančių gyventojų paklausimų ir skundų dėl prekybos tinklo „Lidl“ mobiliosios programėlės „Lidl Plius“, suteikiančios nuolaidas. Vyresnio amžiaus pareiškėjai teigia, kad negali pasinaudoti parduotuvės nuolaidomis, nes neturi išmaniųjų telefonų, o kitos alternatyvos parduotuvė nesuteikia. Lygių galimybių įstatymo pažeidimas „Lidl“ nustatytas dar 2021 metais, tačiau prekybos centro vadovybė nepaiso Tarnybos rekomendacijų.

Įstatymo pažeidimas nustatytas, bet pokyčių nėra

2021 metais Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad „Lidl“ sprendimas lojalumo programos nuolaidas suteikti tik mobiliosios programėlės naudotojams, yra netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus. Tąkart skundą pateikęs pareiškėjas teigė, kad yra pensinio amžiaus ir nesinaudoja technologinėmis inovacijomis, tarp jų ir išmaniuoju telefonu, todėl negali pasinaudoti tik programėlės vartotojams suteiktu privalumu įsigyti prekių pigiau.

Anot „Lidl“ atstovų, visi atsisiuntę programėlę gali ja naudotis vienodai, nepriklausomai nuo savo amžiaus ar kitų asmens tapatybės bruožų. Vis dėlto sąlygos parsisiųsti programėlę įgyvendinimas nėra įmanomas visiems, nors Lygių galimybių įstatymas įpareigoja prekių ir paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas bei už juos taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas.

„Lidl Lietuva“ vadovybei lygių galimybių kontrolierė rekomendavo apsvarstyti galimybę išplėsti programėlės naudojimosi sąlygas, kad būtų užtikrintos lygios galimybės visiems klientams, nepaisant jų amžiaus, tačiau rekomendacijos iki šiol nėra įgyvendintos. Apmaudu, kad išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys ar galimybių tam neturintys vyresnio amžiaus žmonės ir toliau jaučiasi žeminami, negalėdami pasinaudoti nuolaidomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais. Dar sykį raginame „Lidl Lietuva“ vadovybę atsižvelgti kontrolierės siūlymus ir atrasti alternatyvų“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Renata Vanagelienė, M. Ambrazo nuotr

Kodėl svarbu užtikrinti alternatyvą?

Kalbant apie sparčią skaitmenizaciją prekių ir paslaugų sektoriuje, svarbu atkreipti dėmesį į skaitmeninės atskirties rizikas. Skaitmeninė atskirtis dažnai gali būti suprantama tik kaip įgūdžių naudotis naujausiomis technologijomis trūkumas, tačiau iš tiesų tai apima daug daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą. Internetas taip pat kartais gali būti neprieinamas itin atokių vietovių gyventojams. Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų naudojimosi internetu rodikliai – 19-oje vietoje Europos sąjungoje. 2021 m. duomenimis, tik 56 proc. 65 – 74 m. amžiaus grupės gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu. FRA specialistai spėja, kad 75 m. ir vyresnių gyventojų, grupė gali būti dar prastesnėje situacijoje (tikslių duomenų apie vyriausius gyventojus nėra).

FRA taip pat atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, statistiką. ES valstybėse net 3 iš 4 vyresnio amžiaus gyventojų šių įgūdžių neturi. Šioje srityje Lietuva taip pat gerokai žemiau ES vidurkio. Lietuvoje 65 – 74 m. amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 13 proc. žmonių (ES vidurkis – 25 proc.).