Aktualu

Lietuva po „Eurovizijos“: nebemadinga būti tamsuoliu homoseksualumo srityje?

Ką tik pasibaigusi „Eurovizija“ Austrijoje – jau antroji iš eilės, Lietuvoje sukėlusi diskusijų audrą apie LGBT asmenis ir jų teises. Britų dienraštis „Independent“, rašydamas apie įsimintiniausius „Eurovizijos“ momentus, atkreipė dėmesį, kad šiais metais Rusijos atstovė dainavo apie taiką, o lietuviai bučiavosi ant scenos su tos pačios lyties asmenimis. Nors atlikėjų intencijomis, matyt, mažai kas abejoja, tačiau situacija, reikia pripažinti, šiek tiek ironiška: Rusija, aneksavusi Krymą ir toliau kurstanti konfliktą rytų Ukrainoje, siunčia taikos žinutę, o Lietuva, kurios parlamente šiuo metu yra pateiktos septynios homofobinės arba transfobinės įstatymų iniciatyvos, kviečia palaikyti LGBT.

Wikimedia Commons nuotrauka.

Po praėjusių metų „Eurovizijos“ Lietuvoje kilusios pasišlykštėjimo bangos „barzdotąja moterimi“ Conchita Wurst visuomenė taip ir liko pasimetusi bei neatsakiusi sau į klausimus apie ką šis pasirodymas buvo, kodėl Lietuva jai skyrė dešimt balų bei kuo transseksualus asmuo skiriasi nuo transvestito. O kas šiais metais Lietuvai davė homoseksualūs bučiniai? Ar šioje prieštaravimų lavinoje Lietuva tapo atviresne ir labiau priimančia LGBT?

Bučinio temos išvengti buvo neįmanoma

Rasa Navickaitė, Lyčių studijų doktorantė iš Vidurio Europos universiteto sako puikiai suprantanti, kodėl prieš „Euroviziją“ Lietuvoje gyvenantys LGBT asmenys džiūgavo socialiniuose tinkluose bei dėkojo Vaidui Baumilai ir Monikai Linkytei: „Manau, kad tai labai svarbus padrąsinimas tiems homoseksualiems žmonėms, kurie vis dar negali atsiskleisti savo šeimai, artimiesiems, draugams. Ir tai svarbus ženklas plačiajai visuomenei, kad tabu šituo klausimu galutinai byra ir Lietuvoje, kad jau tikrai nebėra madinga būti tamsuoliu homoseksualumo srityje“, – sako mokslininkė. R. Navickaitė taip pat pabrėžia, kad šį dainų konkursą žiūri įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonės, šeimos bei draugų kompanijos ir bučinio temos išvengti – neįmanoma. „Neįsivaizduoju geresnės progos Lietuvoje kalbėti apie homoseksualius asmenis. Žinoma, nesitikiu, kad po šito pasirodymo įvyks kažkokia revoliucija, bet diskusija po diskusijos, gal net konfliktas po konflikto, man atrodo, mūsų visuomenė mokosi priimti gyvenimą su visa jo įvairove“, – sako mokslininkė iš Vidurio Europos universiteto.

Homoseksulumo tema – tabu „Eurovizijos“ organizatoriams

Karolis Vyšniauskas, muzikos apžvalgininkas, rašęs apie „Eurovizijos“ gėjiškumą, antrina Rasai Navickaitei, anot jo, spengiant tylai apie homoseksualumą, pokytis niekada neįvyks: „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje homofobijos lygis toks aukštas yra ta, kad žmonės apie tai tarpusavyje nesikalba – net „Eurovizijos“, gėjiškiausio muzikos konkurso pasaulyje atrankos organizatoriams Lietuvoje homoseksualumas yra tabu tema“, – sako K. Vyšniauskas. Tačiau, anot jo, po „Eurovizijos“ lietuviai pamatė, kad parodžius besibučiuojančius tos paties lyties asmenis, nieko neįvyko: transliacija nenutrūko, televizorius neišsijungė, pragaro vartai neatsivėrė, priešingai, salėje nuskambėjo plojimai ir visų nuotaika, net ir skeptikų prie TV ekranų, tą sekundę šiek tiek pagerėjo. Vis dėlto, K. Vyšniauskas pripažįsta, kad Lietuva, į Vieną nuvežusi tos pačios lyties bučinių, atrodo šiek tiek dviveidiška: „Lietuvos „Eurovizijos“ atlikėjus į šį konkursą lydėjęs prodiuseris Martynas Tyla pernai po „moters su barzda“ Conchitos pergalės savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Per Euroviziją supratau: kas su barzda tas p…..s“. Nemanau, kad taip mąstančiam žmogui sąžininga norėti palaikymo iš žmonių, kuriuos jis įžeidinėja. Ir apskritai važiuoti į „Euroviziją“, – teigia muzikos apžvalgininkas.

Lietuva mokosi bučiuotis homoseksualiai

Lina Žigelytė, apžvalgininkė ir Ročesterio (JAV) universiteto vizualinių ir kultūros studijų doktorantė sako, kad „Eurovizija“ greičiau ne kažką skatina, o išreiškia visuomenės nuotaikas ir geismus, kurie kartais gali būti dviprasmiški: „Dėl bučinių aš atkreipčiau dėmesį, kad jie buvo labai jau trumpi ir statiški. Tokie nedrąsūs pirmiems pasimatymams būdingi bučiniai. Su šitu pasirodymu Lietuva mokosi bučiuotis homoseksualiai. Monikos ir Vaido bučinys buvo žymiai drąsesnis, o moterų poros bučinio aš net nespėjau įžiūrėti“, – sako apžvalgininkė. Anot jos, lietuvių pasirodymas pataikė į eurovizinį standartą ir buvo apie meilę saldžią lyg cukraus pudra ir svaiginančią kaip piliulė, o suktis tokioje meilės karuselėje kartais mes visi norime: „Kultūros kritikoje tai vadinama laimės industrija, kuri kartais gana agresyviai veržiasi į mūsų gyvenimus per šypsenas reklamose ar laimingas kino filmų pabaigas. „Eurovizija” yra puiki šios industrijos iliustracija – pradėta idant suvienytų karo išdraskytą kontinentą ir taptų vaizdiniu geidžiamos Europos, kur laimės pojūtis varva per kraštus, nors visi supranta, kad tai tik šou“, – apibendrina kultūros mokslininkė.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai