Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Lyčių lygybė urbanistikoje: bandomasis tyrimas rodo, kad Lietuvoje vis dar trūksta žinių

Miestas, asociatyvi nuotr., Pexels
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2023 08 02

Miestuose gyvena daugybė skirtingų socialinių grupių žmonių ir visos jos miestais naudojasi skirtingai – tai patvirtina įvairūs moksliniai tyrimai bei visuomenės apklausos. Europos humanitarinio universiteto stažuotoja Živilė Mantrimaitė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje atliko bandomąjį kokybinį tyrimą apie tai, kaip Lietuvos miestų planavime atsižvelgiama į skirtingų lyčių poreikius. Tyrime kalbintos penkios Lietuvos savivaldybės, apžvelgti gerieji mūsų šalies ir kitų Europos valstybių pavyzdžiai.

Ką reiškia lyčių aspekto įtraukimas į miestų planavimą?

Tyrimo metu apžvelgta, kaip lyčių lygybė atsispindi penkiose srityse: viešojo transporto infrastruktūra, viešųjų paslaugų (ypač vaikų ir sveikatos priežiūros) prieinamumas ir išsidėstymas mieste, miesto erdvių saugumas, reprezentacija viešose erdvėse bei gyventojų įtraukimas į miesto aplinkos planavimą.

Tai sritys, kuriose miestų planavimas labiausiai persipina su skirtingomis lyčių patirtimis. Pavyzdžiui, „Eurobarometro“ duomenimis, Europos sąjungos šalyse viešuoju transportu moterys naudojasi daugiau, nei vyrai. Tokias pačias tendencijas rodo ir Lietuvos statistika – viešuoju transportu kasdien keliauja 31 proc. moterų 19 proc. vyrų. Todėl tinkama viešojo transporto infrastruktūra, nors naudojama abiejų lyčių atstov(i)ų, labiau paveikia moterų kasdienybę.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) nurodo, kad ES moterys vaikais rūpinasi kur kas daugiau laiko nei vyrai, pandemijos metu skaičiai dar labiau išaugo. Tai lemia, kad vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas mieste labiausiai paveikia moteris – trūkstant paslaugų, daugiau moterų lieka namuose pačios prižiūrėti vaikų, neturėdamos galimybių grįžti į darbą. Čia svarbu paminėti ir kompaktiško miesto principus – vaikų darželių, žaidimų aikštelių, želdynų išsidėstymą arti namų.

Tai, kaip saugiai jaučiamės miesto erdvėse, taip pat dažnai priklauso nuo lyties. Švedijoje „Safer Sweden Foundation“ instituto atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterų nesaugumo jausmas (ypač tamsiuoju paros metu) dažnai kyla dėl netinkamai suprojektuotų miesto erdvių ir gatvių apšvietimo. 2018 metais atlikto socialinio tyrimo „European Social Survey“ rezultatai parodė, kad daugiau kaip 34 procentai moterų mūsų šalyje, palyginus su 22 procentais vyrų, jaučiasi nesaugiai vaikščiodamos savo gyvenamajame rajone. Pagal šį rodiklį mūsų šalis užima ketvirtą vietą ES.

Moterys ir vyrai skirtingai reprezentuojami daugelyje miestų. Didžioji dalis žymių žmonių vardais pavadintų gatvių pavadinimų primena garsius vyrus. Dauguma meno objektų miestų erdvėse taip pat vaizduoja garsius vyrus – politikos lyderius, mąstytojus, menininkus arba mokslininkus. Kaip teigiama bandomajame tyrime – šie vizualiniai ir simboliniai vaizdiniai viešosiose erdvėse gali paskatinti sustiprinti idėjas moterims ir vyrams tradiciškai priskiriamus vaidmenis visuomenėje.

Rezultatai: matomas žinių trūkumas, tačiau yra ir gerų pavyzdžių

Apie tai, kaip į šiuos aspektus atsižvelgiama urbanistiniame planavime, buvo kalbinami Kelmės rajono, Tauragės rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijų darbuotojai. Šios savivaldybės bandomajam tyrimui buvo pasirinktos atsižvelgiant į skirtingus jų dydžius ir jau egzistuojančias gerąsias praktikas.

Pirminiai tyrimo rezultatai atskleidė, kad planuojant penkių Lietuvos miestų ir rajonų teritorijas bei aplinką, dėmesio lyties aspekto integravimui yra skiriama mažai. Daugiau nei pusė kalbintų savivaldybių darbuotojų nežino, kodėl ir kaip lyčių aspektas turėtų būti integruojamas vykdant miesto teritorijų ir aplinkos planavimą. Nors universalaus dizaino principai yra taikomi visose tirtose savivaldybėse, daugiau kaip pusė respondentų apibūdino universalų dizainą tik kaip strategiją, atliepiančią žmonių su negalia poreikius.

„Tai rodo, kad universalų dizainą dažnai vis dar suprantame kaip specialų pritaikymą vienai asmenų grupei, kai realybėje universalus dizainas reiškia specifinio pritaikymo nereikalaujančius sprendimus, kurie iškart tinka visiems gyventojams“, – teigia bandomojo tyrimo autorė Živilė Mantrimaitė.

Tyrimo metu taip pat atlikta Vilniaus miesto atvejo analizė: sostinėje yra 520 gatvių, pavadintų nusipelniusių ar legendinių asmenybių – kunigaikščių, rašytojų, menininkų, šventųjų ir mokslininkų – vardais. Beveik 92 procentai šių gatvių yra skirta garsioms vyrų asmenybėms įamžinti ir tik 8 procentai – garsioms moterims. Tokia pati tendencija aiškėja ir pažvelgus į atminimų lentas ar paminklinius akmenis, pastatytus garsioms asmenybėms. Iš Vilniaus skulptūrų, vaizduojančių garsius asmenis, tik 12 proc. vaizduoja garsias moteris. Ž. Mantrimaitė sako, kad yra būdų situaciją keisti: „Puikus pavyzdys – Briuselio miestas. Ten pastebėta identiška problema su žymiems asmenims dedikuotais gatvių pavadinimais, todėl savivaldybė surengė kūrybines dirbtuves su miesto gyventojais, kurių metu atrinko žymių moterų pavardžių sąrašą ir paskatino jomis žymėti naujas miesto gatves. Nuo 2020 metų 22 naujos gatvės buvo pavadintos garsių moterų vardais.“

Apibendrindama situaciją Lietuvoje, tyrimo autorė išskiria ir kelis geruosius mūsų šalies pavyzdžius: „Atsižvelgiant į tai, kad viešuoju transportu dažnai keliauja mamos su vaikais, Panevėžio autobusų stotelėse įrengtos sensorinės sienelės vaikams. Vilniaus miesto savivaldybė rengė pasivaikščiojimus su moterimis Vingio parke, kad tiksliau identifikuotų prastai apšviestas vietas, kuriose dalyvės nesijaučia saugiai. Taigi, gerosios praktikos egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau kol kas jų per mažai dėl žinių stokos, finansavimo trūkumo, taip pat trūksta pagal lytį susistemintų statistinių duomenų“.

Susipažinti su bandomuoju tyrimu galima čia: Lyčių aspekto integravimas miestų planavimo metu. Situacijos Lietuvoje apžvalga.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki