Visuomenėje egzistuojantys lyčių stereotipai daro įtaką požiūriui į save ir į kitą asmenį, o šios tradicinių lyčių rolių paveiktos nuostatos gali būti žalingos ir neigiamai veikti lygiaverčių santykių formavimąsi. Apie lyčių stereotipų raišką, jų įtaką jauniems žmonėms bei lygiaverčių santykių kūrimo principus kalbamės su socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja bei Vilniaus universiteto ugdymo mokslų instituto doktorante Akvile Giniotaite.
Lyčių stereotipai ir jų raiška socialinėje erdvėje
Remiantis Europos lyčių lygybės instituto pateiktu apibrėžimu, lyčių stereotipai yra „išankstinės mintys, kuriomis remiantis moterims ir vyrams priskiriami vaidmenys ir savybės, kurias sąlygoja ir apriboja jų lytis.“ [1]. Akvilė Giniotaitė pokalbį apie lyčių stereotipus pradeda pabrėždama, kad tai yra kompleksiškas reiškinys, sudarytas iš daugelio detalių: „Lyčių stereotipai yra tokia labai smulki, daugybės detalių puzlė, kuri po vieną tarsi nesudaro to tikrojo vaizdo, bet kai didžiąją dalį surenki į vieną vietą, pamatai, kad čia tikrai yra tendencijos, kurios labai kartojasi.“
Viena iš erdvių, kurioje galima pastebėti lyčių stereotipų raišką, yra socialiniai tinklai. Juose besireiškiantys stereotipai formuoja požiūrį į „moteriškumui“ ir „vyriškumui“ būdingas savybes bei lyčių vaidmenis. A. Giniotaitė pažymi, kad socialiniuose tinkluose pastebi dvi lyčių stereotipų problematikas – kūno vaizdo (angl. k. body image) tematiką ir mizoginiją.
Asociatyvi nuotr. Robin Worrall, unsplash.com nuotr.
Su kūno vaizdo iššūkiais neretai susiduria ne tik merginos, bet ir vaikinai, todėl A. Giniotaitė atkreipia dėmesį: „Atsigręžiant į internetinę, skaitmeninę erdvę, socialinius tinklus turime su kūno vaizdu susijusią problematiką, kai yra garbinamas seksualus moters kūnas, kupinas nerealios estetikos, retušuotas. Čia nereikėtų taip pat užsimiršti, kad ir vaikinai vis daugiau patiria spaudimą būti gražūs, būti raumeningi. Žinoma, merginos šioje srityje yra kur kas labiau paveikiamos, bet ir vaikinai vis dažniau susiduria su valgymo sutrikimais, su kūno vaizdo problematika, kuri yra stipriai padiktuota socialinių tinklų.“
A. Giniotaitė teigia, kad nors ir vyrai internetinėje erdvėje gali sulaukti užgauliojimų, tačiau moterys tai patiria žymiai dažniau bei jų patirtys neretai yra susijusios su seksualinio pobūdžio grasinimais: „Kita didelė problema skaitmeninėse erdvėse, tai mizoginija – moterų žeminimas. Moterys kur kas mažiau reiškiasi internetinėje erdvėje, nes kur kas dažniau susilaukia užgauliojimų, grasinimų fiziškai susidoroti, seksualinio smurto grasinimų, priekabiavimo. Moterys statistiškai, žvelgiant į skaičius, kur kas nesaugiau jaučiasi negu vyrai. Tai nereiškia, kad vyrai nėra užgauliojami, tačiau dažniausiai tai nėra su seksualiniu smurtu susiję grasinimai. Daugiau tai yra tiesiog prasivardžiavimas, užgauliojimas, o ne tiesioginiai, žiaurūs neva juokeliai, kuriuos moterims tenka išgirsti.“
Išankstinės nuostatos
„Ne kopūstų vaikai“ kūrėja dalinasi ir savo asmenine patirtimi, pastebėdama, kad net ir mažos detalės, kaip trumpi moters plaukai, mergautinė pavardė ar kalbėjimas lytiškumo temomis visuomenėje susilaukia prieštaringų reakcijų bei išankstinių prielaidų apie žmogų: „Aš esu Giniotaitė ir turbūt ketinu būti -aitė visą gyvenimą. Nelabai manęs traukia idėja pasiimti savo partnerio pavardę, mudu net nesam susituokę. Tai tikrai ganėtinai dažnai mano [pavardės – aut. past.] galūnė paskatina galvoti, kad čia yra nelaiminga, vieniša senmergė, kuri vyro nemačiusi ir dar turbūt kokia bjaurybė iš esmės yra, tai sena ragana.“
Panašių reakcijų sulaukdavo ir trumpi plaukai. „Kitas variantas, kuris panašų efektą sukurdavo tai, kai mano plaukai būdavo trumpi. Keletą, kokius keturis ar penkis metus mano buvo labai trumpi plaukai ir, tai aišku, skatindavo nepasitikėjimą mano moteriškumu, mano apsiskaitymu, mano gebėjimu būti santykyje su kuo nors, arba apskritai būdavo daroma prielaida, kad aš, arba nežinau, kokia mano lytis, arba aš tiesiog esu translytė, arba aš esu vyras, kuris nori būti moterimi. Tokie visokiausi išvedžiojimai iš tokių mažyčių tarsi neatitikimų, kas yra tinkamas moteriškumas. Na, ir trečiasis pavyzdys, apskritai kalbėti lyčių, lytiškumo temomis su tokia feministine perspektyva irgi automatiškai tave pozicionuoja kaip nelaimingą, probleminę ir santykio negebančia turėti asmenybe“, – dalinasi mokslininkė.
Lyčių stereotipų įtaka tarpusavio santykiams
Neretai visuomenėje egzistuojantys stereotipai gali paveikti jaunų žmonių tarpusavio santykius, iškelti nerealistiškus lūkesčius, kurie grįsti norminiais vyro ir moters vaidmenimis. A. Giniotaitė teigia, kad didelę įtaką jaunų žmonių tarpusavio santykiams gali daryti vyraujanti pornifikacijos kultūra, grįsta esminėmis patriarchalinėmis nuostatomis – vyro dominavimu ir moters nuolankumu: „Kas labai atsiskleidžia viešojoje erdvėje, tai pornifikacijos kultūra, kai santykyje užimamos labai aiškios rolės. Tai moteris sudaiktinimas, ji seksuali būtybė, kuri turi patikti vyrui, kuri per „male gaze” [vyrišką žvilgsnį – aut. past.] apsisprendžia, kaip ji turi atrodyti: tai yra tiesiog seksuali vyrui.“
Vyro rolė – kiek kitokia. „Na, o vyras, vaikinas tampa moters užkariautoju, kurio pagrindinė rolė taip grubiai, primatiškai tariant, apvaisinti moterį, suvilioti ir pasiguldyti į lovą. O apie tą tikrąjį santykį kartais net nėra ką galvoti, nes kultūroje nėra padaroma tiek daug erdvės reflektuoti šiuos dalykus. Pornografijoje, toje būtent mainstreaminėje [vyraujančioje], nes pornografija pornografijai nelygu, santykiai nėra realistiškai atvaizduoti“, – tęsia tyrėja.
Tyrėjos išskirtas anglų kalbos terminas „male gaze“ arba „vyriškas žvilgsnis“ feministinėje teorijoje yra suprantamas kaip pasaulio vaizdavimas iš heteroseksualios vyriškos perspektyvos, kurioje moteris neretai yra seksualinių malonumų šaltinis. [2] Toks požiūris gali lemti nelygiaverčius ir nepagarbius ne tik romantinius, bet ir kitokius tarpusavio santykius. Tokiuose santykiuose moteris gali būti traktuojama kaip nelygiavertė santykio dalyvė, kurios pagrindinis tikslas yra patenkinti vyro poreikius.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad filmuose rodoma meilė, kaip esminė santykių detalė neretai kuria nerealistiškus lūkesčius: „Galėtumėme atgręžti į holivudinius filmus, tokį šaltinį, kur galima apie santykius mokytis. Bet vėlgi, ten yra labai primityviai pateikiama meilės ir santykių idėja, nes piešiamas toks vaizdas, kad kai būna tikra meilė, tai jos ir pakanka, viskas išsisprendžia. Juose, jeigu mes mylime, vienas kitam esame, arba ir viena kitai, tikrai skirti, tai viskas savaime sukrenta į savas vietas ir nelabai ką daugiau bereikia ir daryti.“
Akvilė Giniotaitė, asmeninio archyvo nuotr.
Lygiaverčių tarpusavio santykių reikšmė
Kalbant apie lygiaverčius romantinius ir platoniškus santykius bei draugystes, A. Giniotaitė išskiria ribų ir mokėjimo pasakyti bei išgirsti žodį „ne“ svarbą: „Labai norėtųsi, kad kur kas daugiau įvairiapusiško kalbėjimo būtų su įvairiais žmonėm šia tema – tai yra ribos. Iš tikro yra sudėtinga mokėti ir sakyti žodį „ne“, ir išgirsti žodį „ne“. Labai svarbu bet kokiame santykyje drąsiai jaustis komunikuojant savo poreikius.“
„Mums labai dažnai yra baisu, kad jeigu mes pasakysim, ko mes norime arba kaip mums labiau patinka, mes įžeisime kitą žmogų,“ – pastebi mokslininkė. „Tai yra dvi probleminės pusės, viena, bijome įžeisti arba supykdyti, bijome nepatikti, pasidaryti nepatrauklūs, kaprizingi ir tada iš viso nesakom. Galvojam, kad kažkaip išsispręs ir bus gerai. Arba kitas, nemokame iškomunikuoti to „ne“ ir kažkokiu būdu grubiai susakom, arba pradedam reikalauti iš karto, pasirenkame konfliktinį toną. Neturime įgūdžio nesmurtiškai komunikuoti. Tai, labai svarbu yra, viena, gerai jaustis, stiprinti savo vidinį „ne“, kad aš gerai jausčiausi jį sakydamas (-a). O kitas, gebėti iškomunikuoti taip, kad kito žmogaus perdėtai neskaudinti.“
A. Giniotaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad santykis su kitu yra nuolatinis procesas, kurį svarbu kurti ir puoselėti: „Santykis nėra daiktavardis, santykis yra veiksmažodis, nes nuolatos turi jį kurti ir nuolatos turi gebėti komunikuoti apie save, apie savo poreikius, lūkesčius, tuo pačiu mokėti ir klausytis kito žmogaus poreikių ir lūkesčių, komunikuoti drąsiai. Tai žinoma, reikalauja pažeidžiamumo, nuolatos reikia šlifuotis ir vien meilės tikrai nepakanka.“
Lyčių stereotipų mažinimas
Socialinėse medijose ir viešajame diskurse neretai galima pastebėti lyčių stereotipų raišką, todėl socialiniai tinklai gali tapti puikia priemone, siekiant mažinti egzistuojančias lyčių normas ir didinti visuomenės informuotumą lyčių lygybės tematika. Norint vykdyti šiuos pokyčius gali būti svarbus nuomonės formuotojų ir turinio kūrėjų („influencerių“) vaidmuo.
A. Giniotaitė pažymi, kad šiam vaidmeniui yra labai svarbus lytinis raštingumas: „Tai labai reikalauja didelio lytinio raštingumo tam, kad tu galėtum tą rolę užimti. Turi turėti lyties kompetenciją, turi gebėti mąstyti apie tai, kad, lytis paveikia visus pasaulyje esančius reiškinius, kad lytis veikia viską, kas yra aplinkui: ekonomiką, politiką, mediciną, sociologiją, švietimą. Suprasti, kad lytis veikia visus pasaulio reiškinius, o kitas dalykas, kad visi pasaulio reiškiniai veikia lytį. Tai labai yra dialogiškas santykis.“
A. Giniotaitė taip pat pažymi, kad lyčių stereotipų mažinimo kontekste yra labai svarbus ir kalbos jautrumas bei apibendrintų frazių apie lytis vengimas: „Kitas momentas, tai jautriai vartoti kalbą. Tai yra vengti tokių apibendrinančių frazių, kad „moterys tai…“, o „vyrai tai…“. Žinoma, kad yra sudėtinga išvengti generalizuojančių frazių, mes visi jų pasakome, bet tikslas ne kažkaip tobulai šnekėti, bet susimąstyti, kritiškai įvertinti, ką aš pasakau apie su lytimi ar lytiškumu susijusią tematiką ir bent jau karts nuo karto apie tai pareflektuoti.“
Ji taip pat pastebi, kad nuomonės formuotojams ir turinio kūrėjams svarbu įtraukti lytiškumo temas ne iš stereotipinės perspektyvos ir jausti atsakomybę už savo skleidžiamas žinutes, kurios gali būti reikšmingos jas gaunantiems žmonėms: „Kitas momentas, tiesiog įtraukti su lytimi ir lytiškumu susijusias temas ne iš stereotipinės perspektyvos. Pabandyti pamatyti temų kompleksiškumą. Labai dažnai mes lengvai įkrentame į tą mąstymo manierą, kad „arba arba“ , kad „jeigu ne tas, tai tas“ . Visada yra du pasirinkimai, kad arba vyras, arba moteris, ir viskas čia aišku.“
Taip pat svarbu išlikti jautriems. „Na ir socialinis jautrumas, būti jautriems dėl socialiai pažeidžiamos tematikos ir suprasti savo privilegiją formuoti nuomonę, jausti atsakomybę už tai, kad aš turiu žodį, kuris didelei daliai žmonių turi reikšmingos įtakos. Suprasti savo atsakomybę ir galią, na turbūt, yra privalu, jeigu mes norime mąstyti apie sveiką, progresuojančią visuomenę“, – apibendrina A. Giniotaitė.
Apibendrinant galima pastebėti, jog socialiniuose tinkluose pastebimi stereotipai veikia jaunų žmonių požiūrį į save ir į santykį su kitu žmogumi. Labai svarbu gebėti atpažinti lyčių normas, suprasti jų žalą ir atkreipti dėmesį į lygiaverčio tarpusavio santykio svarbą, kuris grįstas gebėjimu komunikuoti ir išklausyti kitą žmogų.
Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.
Šaltiniai:
[1] Europos lyčių lygybės institutas. Lyčių stereotipai. Prieiga per internetą: https://eige.europa.eu/lt/thesaurus/terms/1222
[2] Ponterotto, D. (2016). Resisting the male gaze: feminist responses to the “normatization” of the female body in Western culture. Journal of international women’s studies, 17(1), 133-151.
