Padidėję migracijos srautai iš Baltarusijos į Lietuvą įžiebė krizę ne tik pasienyje, bet ir žiniasklaidoje. Žurnalistų darbuose ryškūs visuomenės panikos kurstymo elementai: dominuoja pranešimai apie atvykusių žmonių sulaikymus, atkartojamos skambios prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o patiems migrantams balsas suteikiamas itin retai. Be to, nuolat vartojama sąvoka „nelegalus migrantas“, kurią iš savo žodyno išbraukė ir Jungtinės Tautos, ir didžiosios naujienų agentūros, pavyzdžiui, Associated Press.
Nelegalas ar migrantas?
Media4Change analitikų atliekamas žiniasklaidos monitoringas rodo, kad terminų „nelegalus migrantas“ ir „neteisėtas migrantas“ vartojimas išaugo jau šių metų gegužės mėnesio pabaigoje. Birželį terminas „nelegalus migrantas“ vartotas beveik tris kartus dažniau nei per visus 2020 m. ir daugiau nei pusantro karto dažniau nei per 2019 m. Birželį šis terminas žiniasklaidoje nuskambėjo 1168 kartus, o pirmoje liepos pusėje žurnalistų darbuose vartotas daugiau nei 2257 kartus.
2 pav. Termino „nelegalus migrantas“ vartojimas žiniasklaidoje nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. liepos 15 d. išaugo keliasdešimt kartų.
Kartu su „nelegalaus migranto“ sąvokos vartojimu išaugo ir neigiamame kontekste migrantus pateikiančių žiniasklaidos darbų skaičius. Birželio mėnesį neigiamo konteksto publikacijos apie migrantus sudaro trečdalį visų darbų. Tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais neigiamas kontekstas buvo fiksuojamas tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalyje publikacijų, o 2019-aisiais tik 4 proc.
3. pav. Migrantų vaizdavimas žiniasklaidoje birželio mėnesiais 2019, 2020 ir 2021 m.
Diversity Development Group ekspertė Giedrė Blažytė bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė rekomenduoja vengti terminų „nelegalus migrantas“ ir „neteisėtas migrantas“, kadangi jie:
Nėra tikslūs, nes tiesiogiai sieja migracija su nusikalstama veikla. Įstatymų pažeidimas negali paversti asmens „nelegaliu“, kaip suponuoja šio termino vartojimas. Be to būdvardžiai „neteisėtas” ar „nelegalus” išskirtinai vartojami apibūdinant tik migrantus, o, pvz., Lietuvos gyventojai pažeidę įstatymus nevadinami „nelegaliais“ piliečiais.
Ilgainiui šių terminų vartojimas veda prie trumpinio „nelegalai“. Taip migrantai nužmoginami, paverčiami nusikalstamos veiklos vykdytojais, nepaisant to, jog prieglobsčio paieška yra viena iš prigimtinių žmogaus teisių, o ne nusikaltimas.
Neatitinka demokratijos vertybių. Jungtinių tautų organizacija šį terminą pripažįsta kaip diskriminacinį, kadangi tai negatyvi sąvoka, istoriškai beveik niekada nevartota privilegijuotoms grupėms apibūdinti.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra siūlo terminus „nelegalus migrantas“ bei „neteisėtas migrantas“ keisti į „migrantas be dokumentų“, „dokumentų neturintis migrantas“, „nereguliarus migrantas“.
Termino „nelegalus migrantas“ vartojimas žiniasklaidoje nuo 2021 m. sausio iki liepos 15 d.
Kodėl padidėjus migracijos srautams negirdime migrantų?
Birželio mėnesio pranešimų apie migrantų sulaikymą gausoje patys migrantai kalbinti tik 1,7 proc. visų publikacijų.
K. Mišinienė pabrėžia, kad ignoruojant migrantų balsą formuojamas stigmatizuojantis požiūris: visi atvykusieji vertinami kaip nusikaltėliai, ieškantys būdų patekti į aukštesnio ekonomikos lygio šalis.
Dažnai asmenys bėga iš gimtųjų šalių dėl persekiojimo, kankinimo, karo baimės, dėl klimato kaitos daugėja ir iš gimtųjų šalių bėgančių dėl nebetinkamų gyvenimo sąlygų. Kiekvienas migrantas be dokumentų turi savo unikalią istoriją, kurios žiniasklaidoje dažnai lieka neišgirstos.
Media4Change žiniasklaidos monitoringas rodo, kad publikacijos apie migrantų integraciją nesudaro net pusės procento visų birželio mėnesio publikacijų, kuriose minėti migrantai.
Pasak K. Mišinienės, diskusijų apie migrantų integracijų trūkumas prisideda prie baimės kurstymo.
„Taip atliepiama tai tokiai visuomenės baimei: „mes jų nenorime, mes norime tik juos sulaikyti ir grąžinti”, o jeigu mes pradėsime kalbėti apie integraciją reiškia mes jau nusileidžiam po truputį, mes pripažįstame, kad jie turi priežastį likti mūsų šalyje“, – pastebi K. Mišinienė
Svarbu ne tik visuomenei suteikti progą susipažinti su migrantų istorijomis, bet ir tai padaryti nepažeidžiant jų teisių. Siekiant visapusiškai atspindėti situaciją, svarbu, kad žurnalistas į pokalbį ateitų be išankstinių nuostatų.
Balso suteikimas skirtingoms grupėms (birželis 2021 m.)
Svarbi tik politikų nuomonė?
Žurnalistai darbuose apie migraciją dažniausiai kalbina politikus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus. Birželio mėnesį politikai buvo cituoti 40 proc. visų darbų apie migraciją, o pasienyje dirbantys pareigūnai – 16 proc.
Pasitaiko atvejų, kai žiniasklaidoje be konteksto atkartojamos politikų ar pareigūnų pasakytos frazės, skatinančios su rase susijusias išankstines neigiamas nuostatas.
Pavyzdžiui, Generalinio komisaro patarimas įtarti visus „ne europinio gymio” asmenis liepos 9 d. žiniasklaidoje nuskambėjo 9 kartus. Liepos 14-ąją policija išplatino prašymą: „Pastebėjus ne europinio gymio asmenis, skambinti skubios pagalbos tarnybos telefonu”.
Šios citatos, publikuojamos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose, pasiekia plačią auditoriją, kurios dalis pasitikėdama pareigūnų pateiktomis formuluotėmis gali pradėti sieti nurodytą „ne europinį gymį” su grėsme. Taip visuomenėje skatinamas priešiškumas kitos rasės ar kilmės asmenims.
Nuolatinis politikų ir pareigūnų pozicijų akcentavimas žiniasklaidoje gali prisidėti prie neigiamo požiūrio į migrantus formavimo, todėl svarbu pateikti kontekstą bei ne tik politikų ar pareigūnų, bet ir žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybinių organizacijų atstovų pozicijas.
Kontekstas nesvarbu?
Žiniasklaidoje nuolat pristatomi sulaikytų migrantų statistikos duomenys, bet retai pateikiamas situacijos kontekstas. Diversity Development Group ekspertė G. Blažytė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko ir ne itin apgalvotų kontekstinių duomenų, pavyzdžiui, migracijos situacija lyginama su 2020 m.
„Su 2020aisiais metais nelabai galime lyginti, nes tai buvo pandeminiai metai ir sienos kirtimo statistika, asmenų skaičiaus statistika tikrai nebuvo tokia didelė. Raudonasis kryžius teigia, kad prieglobsčio suteikimo prašymų nuo kovo iki liepos mėnesio apskritai nebuvo pateikta“, – sako G. Blažytė.
Keli būdai, padedantys tiksliau pristatyti migracijos situaciją visuomenei:
- Informuoti apie politinę situaciją valstybėse, iš kurių atvyksta migrantai. Sulaikius migrantus dažnai minimos jų tautybės, tačiau retai pateikiama informacija apie padėtį jų gimtosiose šalyse, kuri galėtų paaiškinti migrantų atvykimo priežastis.
- Žiniasklaidos darbuose minint statistiką pateikti jos kontekstą.
- Gilintis bei tikrinti informaciją, pateikiamą viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, nespekuliuoti, kiek Lietuvos lėšų prireiks migrantų išlaikymui.
- Kalbėti ne tik apie situacijos pasekmes (atvykusius migrantus), bet ir apie jos priežastis, pavyzdžiui, apie Baltarusijos režimo sprendimus sienų atžvilgiu.
Birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodžiusių antraščių koliažas.
Svarbiau skandalizuoti, o ne pateikti realią situaciją?
„Mes tikime, kad žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų vaidmuo yra pateikti piliečiams patikrintą, tikslią, faktinę informaciją ir vengti sensacijų, kurios galėtų kelti paniką ir baimę“, – sako už aukščiausius žiniasklaidos standartus kovojančios organizacijos Media4Change vadovė.
N. Jurčiukonytė pastebi, kad ypač reikia atkreipti dėmesį į skambias antraštes. Hiperbolizuotos sąvokos antraštėse skaitytojui gali iškreipti visą pranešimo turinį ir palikti neigiamą įspūdį apie migrantus, nepaisant to, ar toks buvo konstruojamas pačiame pranešime, ar ne. Tokių sąvokų kaip „plūsti“, „invazija“, naudojimas šalia jau aptarto, nevartotino „nelegalaus migranto“ termino, sieja migrantus su grėsme ir kuria priešišką požiūrį į juos.
Prieglobsčio prašymas nėra neteisėtas veiksmas, o tai, jog Baltarusijos režimas naudojasi migrantais, nereiškia, jog šie yra jų sąjungininkai, todėl Media4Change rekomenduoja nesieti sieną kertančių atvykėlių su neteisėta ar Lietuvai žalinga veikla.
