Naujausios apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė tvirtina, kad ši ydinga nuostata vis dar paplitusi, bet taip manančių – jau dešimtadaliu mažiau nei prieš dvejus metus.
Liepos mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu bendrovė „Spinter“ atliko pakartotinį visuomenės nuomonės tyrimą vyrų smurto prieš moteris tema. Respondentams buvo užduoti tie patys klausimai kaip ir prieš dvejus metus – 2017 m., siekiant pamatuoti, kaip pasikeitė gyventojų nuostatos.
„Nors problema vis dar milžiniška, per šiuos metus, aktyviai šviečiant visuomenę, pavyko šiek tiek sušvelninti vyrų smurtą patyrusių moterų kaltinimo mastą“, – apklausos rezultatus komentuoja M. Jurkutė. Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą (nuo 53 iki 41 proc.). 5 procentais sumažėjo manančių, kad kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys linkusios sutirštinti spalvas (nuo 53 iki 48 proc.). 9 proc. sumažėjo ir įsitikinusių, kad jei moteris iš tikrųjų nori, ji gali bet kada nutraukti santykius su smurtautoju vyru (nuo 85 iki 76 proc.).
Ekspertės teigimu, gyventojai pradėjo labiau atpažinti įvairias smurto formas. Apklausoje pateiktas smurtines situacijas turėję vertinti respondentai dažniau nei prieš dvejus metus sugebėjo jas apibrėžti kaip smurtą. Pavyzdžiui, pateikus šią psichologinį smurtą iliustruojančią situaciją, ją smurtu įvardijo 10 proc. daugiau respondentų (nuo 60 iki 70 proc.): „Draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan.“.
Pateiktą seksualinio smurto situaciją atpažino 8 proc. daugiau respondentų (nuo 82 iki 90 proc.). Sunkiausiai gyventojams atpažinti sekėsi ekonominio smurto situaciją – tokių buvo 60 proc., 9 proc. daugiau nei pernai. Lengviausiai atpažįstamas fizinis smurtas – tokių buvo 93 proc. ir šis procentas nesikeitė.
M. Jurkutė teigia, kad gerėjantys apklausos rezultatai nėra savaiminis pokytis. „Per šiuos dvejus metus buvo dėtos labai didelės pastangos, kad visuomenės nuostatos keistųsi. Tam skyrėme net tris sąmoningumo didinimo kampanijas – „Tai irgi smurtas“, „Palaikyk“ ir „Moterys moterims“ – kurių metu gyventojai matė socialinę reklamą televizijoje, radijuje, gatvėse, socialiniuose tinkluose. Dirbome su specialistais, kurie teikia pagalbą vyrų smurtą patyrusioms moterims. Apklausų duomenys patvirtina, kad gyventojų nuostatas paveikti galime, tiesiog tam reikia aktyvių, sistemiškų veiksmų“, – tikina tarnybos ekspertė.
Siekiant pagerinti pagalbos teikimą nuo vyrų smurto nukentėjusioms moterims ir sumažinti jų kaltinimą, rugsėjo 27 d. Tarnyba ir Seimo Žmogaus teisių komitetas sukvietė atsakingų institucijų asmenis prie bendro stalo. Diskusijoje dalyvavo Seimo, policijos, teismų, prokuratūros, ministerijų, specializuotos pagalbos centrų, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos katalikų bažnyčios atstovai.
Visi apklausos duomenys pasiekiami čia. Tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2019 m. liepos mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tarp apklausos dalyvių vyrų buvo 47 proc., moterų – 53 proc. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.
