Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) kreipėsi į Prezidentą ir Seimo narius, reikšdama palaikymą Gyvenimo įgūdžių programai. Kreipimesi pabrėžiama, kad bandymai eliminuoti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam vaikų ugdymui, o politikai turėtų galvoti, kaip efektyviau ją įgyvendinti, o ne programą stabdyti.
„Bandymai eliminuoti atskiras temas iš gyvenimo įgūdžių programos yra žalingi mokiniams reikalingam ugdymui, taip visiškai pamirštami pačių mokinių interesai“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
Jonas Trumpa, asmeninio archyvo nuotr.
Politikams adresuotame rašte rašoma, kad moksleivis turi būti lavinimas visapusiškai, įskaitant ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temas. Nors šioms temoms Gyvenimo įgūdžių programoje yra skirta tik apie 10 procentų programos turinio, nuoseklus lytiškumo ugdymo diegimas mokyklose – didelis žingsnis į priekį saugesnės, tolerantiškesnės visuomenės link.
Moksleivių sąjungos pozicijai palaikymą išreiškė ir jaunimo bei žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos. Anot jų, moksleiviai turi būti lavinami įvairiapusiškai, o mokyklose privalo būti kalbama apie smurto prevenciją iš lyčių lygybę.
„Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos moksleiviams nebuvo suteikiamas nuoseklus ir kokybiškas lytiškumo ugdymas. Nors Gyvenimo įgūdžių programoje toks ugdymas sudaro tik 10 proc., vis dėlto tai yra žingsnis saugesnės, žmogaus teisės vertinančios visuomenės link, kurioje puoselėjama pagarba tiek sau, tiek kitam. Privalome ieškoti būdų ne kaip atsitraukti nuo Gyvenimo įgūdžių programos, bet sutelkti pastangas, kad ji būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir pagaliau atlieptume trisdešimt metų žiojančią tuštumą švietimo sistemoje“, – sako Paulina Drėgvaitė, „Nepatogaus kino klasės“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė.
Paulina Drėgvaitė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Jaunimo ir žmogaus teisių organizacijos taip pat pabrėžia, kad Gyvenimo įgūdžių programa svarbi savo turiniu apie lyčių lygybę, įvairių rūšių smurtą, priekabiavimą. Anot jų, epideminis smurto artimoje aplinkoje mastas reikalauja imtis priemonių ir nuo ankstyvo amžiaus supažindinti moksleivius su psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto apraiškomis, atpažinti netinkamą elgesį, žinoti, kuri kreiptis pagalbos.
„Turime mažinti lyčių nelygybę, Lietuvoje bujojančią prievartos kultūrą ir ją keisti sveikų santykių kultūra, kurioje gerbiamos kiekvieno asmens ribos ir kūno integralumas“, – sako su seksualinio smurto prevencija dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.
Rugilė Butkevičiūtė. Martyno Ambrazo nuotr.
Kreipimąsi inicijavo Lietuvos moksleivių sąjungą. Kreipimąsi palaiko Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuri vienija 63 nacionalines jaunimo organizacijas ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybas, Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, vienijant 9 žmogaus teisių srityje veikiančias organizacijas, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kuri vienija per keturiasdešimt visoje Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių moterų teisių organizacijų, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti 14 moterų nevyriausybinių organizacijų, atliekančių Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) funkcijas ir teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, Všį Ribologija, Asociacija „Lygiai“, VšĮ Įvairovės edukacijos namai ir VšĮ Ante Litteram.
