Europa yra unikali. Tūkstantmečiai feodalizmo, luomų, klasių, socialinės nelygybės, religinių persekiojimų, imperijų, diktatūrinių režimų galiausiai pavirto į progresyviausią ir demokratiškiausią (galime teigti net labiau negu JAV) regionų pasaulyje.
Europos tarptautinės politikos galios balanso (pagal Henri Kissindžerį veikale „Diplomatija“) principas pakeistas į ekonominio bendradarbiavimo, taikos, žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos išlaikymo principus žemyne. Besikeičiančiame pasaulyje, kur Europa praranda pasaulio centro poziciją, labai svarbu, kokios yra prognozės Europos ateičiai ir, demokratijos erozijos akivaizdy, kokios yra prognozės žmogaus teisėms?
Kodėl svarbu žmogaus teisės, demokratija?
Demokratija yra vienintelis valdymo būdas, kuris nenaudoja jėgos valstybės valdyme. Taip, valdžia yra vienintelis teisėtas galios turėtojas ir jos naudotojas (valstybėje turime tik vieną policiją, vieną kariuomenę), tačiau anaip kaip diktatūrose politiniai oponentai nėra persekiojami, uždaromi į įkalinimo stovyklas arba tiesiog išnaikinami. Dėl politinių klausimų yra diskutuojama, balsuojama, kovojama teismuose. Demokratijoje vienintelėje įmanoma tiesa – viešame diskurse. Diktatūros remiasi propaganda, kad įtikintų žmones melaginga realybe ir taip išlaikytų galią. Demokratijoje, kadangi mes visi galime skelbti savo pažiūras, visada įmanoma rasti įvairių pusių: lyderiai kritikuojami, korupcija net ir aukščiausiuose valdžios organuose galiausiai naikinama.
Žmogaus teisės yra esminis demokratijos bruožas. Demokratijos remiasi principu lex est rex sed rex non est lex (liet. – įstatymas yra karalius, o ne karalius yra įstatymas). Piliečiai gali dalyvauti valstybės valdyme ir jiems valdžia yra atskaitinga, kadangi rinkėjai gali ją pakeisti. Tai skatina partijas formuoti programas, kurios įgalina žmones. Žmogaus teisės jau nuo Platono ir Aristotelio, apie ką vėliau kalbėjo Tomas Akvinietis, formuoja ius naturale – natūralią teisę. Tai prigimtina kiekvienam žmogui. Individo iškėlimas ir jam suteikimas galių yra, mano nuomone, gražiausias demokratijos bruožas, kai jis gali laisvai reikšti nuomonę, tikėti bet kokį Dievą, protestuoti prieš bet kokį įstatymą.
Kuo europiečiams naudinga Europos Taryba ir Europos Žmogaus teisių konvencija?
Europos Taryba iškelia sąlygas, kuriomis privalo vadovautis valstybės-narės. Tarybą sudaro 47 Europos valstybės. Viena iš sąlygų, kuri tapo didžiausiu pasiekimu, yra mirties bausmės panaikinimas. Nuo 1997 m. nė vienoje iš valstybių-narių nebuvo įgyvendintas nė vienas nužudymas. Palyginimui, JAV nuo 1997 m. buvo įgyvendinta 1135 bausmė (Death Penalty Information Center duomenys). Taip pat Europos Taryba sunkiai dirba stiprindama žmogaus teisių užtikrinimą. Taryba turi Europos Tarybos Kankinimo prevencijos komitetą, kuris vykdo iš anksto nepraneštus vizitus kalėjimuose, policijos nuovadose, įvertina, kaip elgiamasi su žmonėmis, kurių laisvė suvaržyta. Vienas naujausių pasiekimų yra 2010 metais įsigaliojusi konvencija, pagal kurią kriminalizuojama seksualinė prievarta prieš vaikus. Valstybės-narės yra moraliai ribojamos ir skatinamos progresyviau elgtis su žmonėmis, kurie yra pažeidžiami: kaliniai, vaikai.
Europos Taryba veikia dėl demokratiškesnio žemyno vizijos. Demokratijose valdžia keičiasi taikiai, pagal piliečių valią, tačiau ne visada tai vykdoma skaidriai, teisėtai, sąžiningai. Gali būti paperkami rinkėjai ar klastojami patys rinkimų rezultatai. Europos Taryba organizuoja lokalių, regioninių, nacionalinių rinkimų stebėjimą. Taip pat Taryba išleidžia programas, rekomendacijas dėl rinkimų įstatymų reformų, apmoko nacionalinius stebėtojus, rinkimų komisijų pareigūnus.
Kita demokratiškesnio žemyno vizijos veiklos pusė – edukacija. Taryba organizuoja mokomojo pobūdžio veiklą apie viešą dalyvavimą politiniame gyvenime, dėlioja strategijas ir priemones, kaip apie tai galima mokyti. Kiekvienais metais per 5000 jaunimo lyderių yra apmokomi Europos Jaunimo centruose Budapešte ir Strasbūre, kur šie lyderiai perduoda žinias savo organizacijoms. Dar daugiau nei 15000 jaunų žmonių kiekvienais metais dalyvauja EYT (European Youth Foundation) projektuose, kuriuose skatinama tolerancija ir solidarumas. Šiomis priemonėmis Taryba vysto demokratijos viziją ir jos įgyvendinimą istoriškai karų sulaužytame žemyne.
Kokie yra ateities iššūkiai Europai?
Demokratija eroduoja pasaulyje. Viena ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje yra komunistinė diktatūra – Kinija. Net kai kurios Europos Tarybos valstybės kaip Rusija, Turkija tampa vis mažiau demokratiškos dėl įvairių valdžios sprendimų. Tai pakerta ir Europos Tarybos legitimumą kaip demokratijos, žmogaus teisių vystytoją žemyne, ir jos produktyvumą, nes, pavyzdžiui, Rusija gali varžyti Tarybos organų veiklos įgyvendinimą, kuris neigiamai ją pavaizduotų viešai. Formuojasi labai didžiulė turtinė nelygybė, kuri neigiamai veikia demokratiją. Didžiulės kompanijos gali daryti įtaką mažoms valstybėms priimant sprendimus, kurie reikšmingi toms kompanijoms. Kinija deda didžiules investicijas į Afrikos valstybes ir kitas Europos šalis. Tai reiškia, kad jos labiau tampa priklausomos nuo Kinijos diktato, o tai tikrai nepadeda vystytis skaidrioms ir laisvoms demokratijoms.
Populizmas auga Europoje. Formuojasi naujos partijos, kurios griauna nusistovėjusią liberalią pasaulio tvarką, keliami klausimai dėl Europos Sąjungos dydžio, legitimumo, NATO esmės, santykių tarp JAV ir Europos valstybių. Populizmas nėra blogas iš esmės, tačiau jis skaldo taikią tvarką žemyne ir istoriškai radikalūs populistai demokratines valstybes paversdavo diktatūrinėmis. Radikalios jėgos gali pradėti griauti šią mums natūralią tvarką. Reikia suprasti, kad demokratija istorijoje yra išimtis, o ne taisyklė.
Šie iššūkiai kesinasi į taiką, skaidrumą, žmogaus teisės, laisvę Europos žemyne. Ne tiek seniai vyko kariniai konfliktai Balkanuose. Europos Taryba turi be galo daug darbo puoselėti demokratiją, bet ją pačią pakerta jos teisinės galios limitai, valstybių narių nesuinteresuotumas demokratija bei vis didesnis dėmesys į ES ir jos institucijas, jos poziciją. Kitiems gali pasirodyti, jog Europos Taryba išvis nebereikalinga, bet aš taip nemanau. ES papildo Europos Tarybą skatinant europietiškumą – suvokimą, kad esi europietis. Europietį mes matome tą, kuris yra demokratiškas, laisvas, tolerantiškas, gerbiantis žmogaus teises. Šis suvokimas duoda kultūrinį matymą Europos, kad demokratija yra nuo jos neatsiejama, o tai yra didžiulis postūmis kovojant dėl jos.
Europos Tarybai tikriausiai neįmanoma gauti daugiau teisinės galios, valstybės nares nenori atiduoti suvereniteto bei ne visos valstybės turi tokius pačius interesus kalbant apie demokratiją. Europos Taryba turėtų kuo daugiau daryti įtakos per kultūrą, vystant europiečio mentalitetą, organizuojant kultūrinius projektus, renginius, vykdant edukaciją apie demokratiją, rinkimus, žmogaus teises, nes ir mažiau demokratiškos valstybės nori palaikyti demokratiškumo fasadą, o per tą Europos Taryba gali stengtis įgyvendinti savo veiklą. Jei tokios veiklos nepavyktų, Europos Taryba turi būti platforma, kur žmogaus teisės, laisva žurnalistika, teisės viršenybė nuolat išliktų svarbūs klausimai ir nenueitų į užmarštį.
Apibendrinant, Europos Taryba labai svarbi institucija palaikant taiką, žmogaus teisės ir demokratiškumą žemyne. Jos laukia demokratijos erozijos ir populizmo iššūkiai, kurie limituoja jos veiklą, tačiau per kultūrą, europietiškumo sampratą, nuolat keliamus klausimus gali neleisti Europos laisvei suirti. Tikiu, jog galiausiai demokratija laimės valstybėse. Europos Taryba – tai toks organas, kuris turi tapti nerealiai teisiškai galingas dėl demokratijos, arba demokratijos turi tapti tokios, kad Europos Tarybos nebereikėtų.
Ignas Lapkus tapo rašinių konkurso „Mūsų teisės, mūsų laisvės, mūsų Europa. Kokius įsivaizduoji ateities europiečius?“ laimėtoju. Konkursas buvo skirtas Europos Tarybos 70-mečiui, ji rengė LR užsienio reikalų ministerija, konkurso partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir portalas manoteises.lt.
