Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) publikavo apžvalgą, kurioje atskleidžiamos ES gyvenančių musulmonų (-ių) patirtys. Lyginant duomenis su 2016 metų rodikliais matyti, kad musulmonų patiriama diskriminacija auga.
1 iš 2 patiria diskriminaciją
FRA pristatytoje apklausoje dalyvavo beveik 10 tūkstančių musulmonų vyrų ir moterų, gyvenančių 13-oje ES šalių. 47 proc. apklaustųjų teigė, kad patiria diskriminaciją. 2016-aisiais šis skaičius siekė 39 proc.
Respondentai dažniausiai teigė susiduriantys su diskriminacija ieškodami darbo (39 proc.) ar darbo vietoje (35 proc.). Apžvalgos autoriai tvirtina, kad tai turi įtakos ir kitoms gyvenimo sritims, pavyzdžiui – būsto, švietimo, sveikatos priežiūros prieinamumui.
Musulmonai darbe, asociatyvi nuotr., Pexels
Trečdalis (35 proc.) apklausos dalyvių įvardijo, kad dėl diskriminacijos negali įsigyti ar išsinuomoti būsto. Musulmonai, turintys negalią, čia susiduria su dar daugiau kliūčių – net 46 proc. jų patyrė diskriminaciją būsto rinkoje.
Religinė apranga – kliūtis ieškant darbo
Moterys, dėvinčios religinę aprangą (pavyzdžiui, galvos apdangalą), diskriminaciją patiria dažniau (45 proc.) nei tos, kurios jos nedėvi (31 proc.). Ypač – ieškodamos darbo. Su diskriminacija dėl religinės aprangos dar dažniau susiduria jaunos, 16–24 m. amžiaus moterys (58 proc.).
FRA tyrimas parodė, kad musulmonės, viešumoje dėvinčios galvos apdangalą, rečiau turi mokamą darbą nei tos, kurios nedėvi tradicinių ar religinių drabužių viešose vietose (atitinkamai 46 proc. ir 61 proc.). Vyrų mokamo darbo lygis beveik nesiskiria priklausomai nuo to, ar jie dėvi religinius drabužius (72 proc.), ar jų nedėvi (74 proc.).
Musulmonų religinė apranga, asociatyvi nuotr., Pexels
Neigiamos nuostatos vyrauja ir Lietuvoje
Nors Lietuva nebuvo įtraukta į šį FRA tyrimą, nacionalinės apklausos rodo, kad musulmonai Lietuvoje taip pat gali susidurti su diskriminacija ir neigiamomis visuomenės nuostatomis.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas kasmet atlieka socialinės distancijos tyrimą – reprezentatyvią visuomenės apklausą apie požiūrį į skirtingų tapatybių asmenis. 2023 m. apklausa parodė, kad net 46 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje su musulmonu, o 33 proc. apklaustųjų nenorėtų su musulmonu dirbti vienoje darbovietėje.
Lietuvos visuomenės požiūrį į musulmonus rodo ir 2024 m. liepą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Jos duomenimis, tik 22 proc. apklaustųjų sutiktų išnuomoti būstą musulmonui. Tačiau pasiteiravus, kurios socialinės grupės yra labiausiai diskriminuojamos Lietuvoje, musulmonus įvardijo vos 8 proc. apklausos dalyvių.
Buto nuoma, asociatyvi nuotr., Pexels
Anot LGKT vyresniosios patarėjos Ievos Laugalytės, tokia tendencija pastebima ne pirmą kartą – žmonės nesusieja savo neigiamų nuostatų su realiomis įvairių socialinių visuomenės grupių patirtimis. „Apklausose žmonės atskleidžia neigiamas nuostatas, kurios realybėje gali virsti konkrečiais diskriminacijos atvejais. Pavyzdžiui – atsisakymas išnuomoti būstą musulmonui dėl jo tautybės ar religijos būtų Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Tačiau paklausti nuomonės apie diskriminacijos paplitimą, žmonės jo neįžvelgia – lyg diskriminacija atsirastų savaime, o ne dėl jų pačių nuostatų ir veiksmų“, – teigia I. Laugalytė.
FRA tyrime savo patirtimis dalijosi beveik 10 tūkst. musulmonų (-ių) iš 13-os ES valstybių: Austrijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos, Švedijos. Duomenų rinkimo periodas – nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. rugsėjo.
