Nors 81 proc. apklaustųjų mano, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, tik kas trečias darbingo amžiaus negalią turintis žmogus dirba, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Apie tai, kaip noriai darbdaviai priima darbuotoją su negalia ir kokių pastangų reikia sėkmingai karjerai, pasakoja nuo 2006 metų Vilniaus mieste veikiančios socialinės įdarbinimo agentūros VšĮ SOPA vadovė Jurgita Kuprytė.
Kas tos tinkamos sąlygos?
Vis dažniau galima išgirsti terminą „tinkamas sąlygų pritaikymas“, kuris svarbus mažinant atskirtį ir individualiai atliepiant kiekvieno žmogaus su negalia poreikį pilnavertiškai įgyvendinti savo poreikius ir užtikrinti savo teises, pavyzdžiui, mokytis, gauti medicinos paslaugas ar dirbti.
Tinkamas sąlygų pritaikymas – tai žmonių su negalia teisė. Jis būtinas siekiant, kad žmonės su negalia galėtų įsilieti į visuomenę lygiai su kitais asmenimis. Šia tema gruodžio 12 dieną Prezidentūroje vyks viešasis forumas „Tinkamas sąlygų pritaikymas. teisių užtikrinimas prasideda nuo dialogo“, kuriame bus diskutuojama apie pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Apie tai, kaip sąlygos pritaikomos darbo srityje forumo metu kalbės J. Kuprytė, tad dabar jos teiraujamės su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama.
Žmonės su negalia, asociatyvi nuotrauka, Pexels
Per metus SOPA įdarbinimo tarpininkavimo paslaugą suteikia per 100 žmonių su negalia ir daugiau nei pusė jų įsidarbindavo. Tiesa, norinčių įsidarbinti skaičius yra žymiai didesnis – Jurgita dažnai sulaukianti skambučių iš kitų miestų, nors paslauga teikiama tik Vilniuje, o paklausus, kaip turėtų keistis sistema, atsidūsta.
„Daug metų sakome politikams, ką reikia keisti, bet niekas nesikeičia. Reikia tokių paslaugų, kokias teikiame mes – individualaus tarpininkavimo, palydėjimo, įtikinimo pritaikyti sąlygas ir taip toliau – tokios kompleksinės pagalbos paslaugų valstybėje nėra. Užimtumo tarnyba tos funkcijos nedaro ir jų trūksta. Tiesiog valstybėje turėtų atsirasti finansavimas ne tik darbdaviams per subsidijavimą, bet ir paslaugų plėtrai“, – sako J. Kuprytė.
Potenciali darbuotojų grupė
Tinkamas sąlygų pritaikymas darbe Lietuvoje nėra naujovė. Daugelis prisimena, kaip prieš daugybę metų viename prekybos tinkle pradėjo darbuotis žmonės su klausos negalia.
„Reikėjo kolegas apmokyti svarbiausių gestų, kad tie žmonės įsilietų. Atsirado koordinatoriai, vėliau ir pritaikytos kasos, bet viskas puikiai pavyko“, – vardija ekspertė.
Situacija kasmet gerėja. J. Kuprytė pastebi dažnėjančius atvejus, kai darbdaviai supranta, kad tą ne tik reikia daryti, bet tai yra ir prasminga, nes žmonės su negalia yra potenciali darbuotojų grupė.
„Kita vertus, yra ir nuogąstavimo, nuo ko pradėti ir ką daryti. Nežino, kokie pirmieji žingsniai“, – pasakoja Jurgita.
Tai nuo ko pradėti? Vilniuje SOPA visuomet mielai konsultuoja darbdavius, be to, visoje Lietuvoje vyksta daug mokymų, paskaitų. Pasak J. Kuprytės svarbus švietimas ne tik vadovų, bet ir žemesnės grandies vadybininkų, kurie daro sprendimus, kurių komandose dirbs žmones, kurie dirba už įdarbinimą atsakinguose skyriuose.
„Kitas dalykas – įmonė turi pati nusiteikusi ir pasiruošusi sąlygas derinti prie žmogaus. Tradiciškai įprasta, kad žmogus turi prisiderinti prie darbo, grafiko, krūvio ir ieškomas tas, kuris tam tiktų, bet mes sakome atvirkščiai“, – aiškina organizacijos vadovė.
Jurgita Kurpytė, asmeninio archyvo nuotr.
Individualus požiūris
Tiesa, net ir šioje temoje daugybė stereotipų. Pavyzdžiui, didesnė dalis darbdavių mano, kad jų numatytą darbą galėtų atlikti ir žmogus su fizine negalia, bet neįvertina, kad atsisakius vienos kitos funkcijos, tą darbą gali dirbti ir kitą negalią turintys žmonės.
„Bandom praplėsti požiūrį ir parodyti kitų stiprybes. Pavyzdžiui, vienoje įstaigoje dirba klausos negalią turintis žmogus – darbdavys pradžioje galvojo tik apie fizinę negalią turintį žmogų, bet atsisakius bendravimo telefonu, kliūčių neliko“, – džiaugiasi pasiekimais Jurgita.
Atsisakius bendravimo su pirkėjais, populiariame prekybos centre dirbantis Aspergerio sindromą turintis žmogus, kuris itin pastabus smulkioms detalėms, prižiūri, kad kainos sutaptų su nurodytomis lentynose.
Nemažai darbuotojų turinčių negalią darbina greitojo maisto restoranas, kuris nepaisant didžiulio darbo tempo, turi puikią apmokymų programą ir labai lankstų darbo grafiką.
„Turėjome žmogų turintį psichosocialinę negalią, kuris norėjo grįžti į darbo rinką, bet jo pagrindinė sąlyga buvo nedidelis krūvis, tad restoranas jam pasiūlė dirbti dvi valandas per dieną“, – pasakoja Jurgita.
Kitoks darbo pokalbis
Darbdavių baimė priimti į darbą žmogų su negalia dažnai susijusi ir su išlaidomis.
„Kartais ta baimė perdėta. Kartais reikia platesnio žvilgsnio, organizacijos emocinio pasirengimo, komandos paruošimo ir nustatytos tvarkos perdėliojimo. O turėklai, įvažiavimai, programos… tai gali kainuoti ir nedaug, ir labai daug“, – sako Jurgita.
Judėjimo negalia, asociatyvi nuotr., Pexels
Tinkamas sąlygų pritaikymas kiekvieną kartą individualus. Vienam tai gali būti vėlesnės darbo valandos dėl ryte vartojamų vaistų. Tai gali būti ir darbas hibridiniu būdu arba kaip tik – nehibridiniu.
„Stereotipas, kad žmonės su fizine negalia nori dirbti iš namų. Ne visi. Vieni tiek juose prisibūna, kad kaip tik nori išeiti, o kiti nori likti“, – šypteli specialistė.
Turintiems regos negalią gali tekti pritaikyti programinę įrangą arba procesą. Jurgita dalijasi pavyzdžiu, kaip stipriai silpnaregis žmogus negalėjo naudotis itin moderniu kopijavimo aparatu, nes jo buvo labai maži mygtukai su mažais užrašais, bet puikiai atliko tą patį darbą dirbdamas kompiuteriu ir nusiųsdamas aparatui užduotis.
Autistiškų žmonių įdarbinimas taip pat kaskart kitoks, nes reikia atsižvelgti būtent į to žmogaus poreikius. Ypač jiems sunku darbo pokalbio metu.
„Pasitaiko, kad gali nežiūrėti į akis, norėti išeiti, atrodys nemotyvuoti, nors nebūtinai taip yra. Todėl prašome leisti ramioje vietoje atlikti testą, kuris padėtų patikrinti realius gebėjimus“, – patirtimi dalijasi J. Kuprytė.
Gruodžio 12 dieną vyksiančiame atvirame forume SOPA vadovė dalinsis įžvalgomis, kaip galėtų pasikeisti įstatyminė bazė, kuri užtikrintų tinkamą sąlygų pritaikymą darbo rinkoje ir žmonės su negalia joje dalyvautų pilnavertiškai.
