„Sudeginti pederastus!“, „Žudyti!” – plūdosi internetiniai komentatoriai po socialiniame tinkle „Facebook“ prieš keletą metų publikuotos dviejų besibučiuojančių vaikinų iš Lietuvos nuotraukos. Ja jaunuoliai norėjo pasidžiaugti savo draugystės pradžia.
„Ar Jūs tikrai nebandėte flirtuoti su Jus užpuolusiu asmeniu, galbūt bandėte jį „kabinti“?“, – apklausos metu homoseksualaus studento iš Italijos, sumušto prie Vilniaus Profsąjungos rūmų, klausė ikiteisminio tyrimo tyrėjas. „Duot į kailį tokiems išdraskytašikniams,“ – internete rėžė kunigas iš Kauno po lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų mitingo prie Rusijos ambasados Vilniuje. Tai tik keletas ryškesnių pastarojo meto neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos, nukreiptos prieš LGBT bendruomenės narius Lietuvoje, pavyzdžių. Nevyriausybinės organizacijos užsispyrusiai kartoja – Lietuvoje siaučia neapykantos epidemija, nukreipta ne tik prieš LGBT bendruomenės narius, bet ir prieš kitas socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Teisėsaugos institucijos atšauna, kad visus į juos besikreipiančius asmenis traktuoja vienodai – didelio neapykantos nusikaltimų paplitimo masto oficialioji statistika paprasčiausiai nerodo. Nevyriausybinės organizacijos nukentėjusiems padėti bando kurdamos pagalbos priemones internete.
Teisėsaugos institucijų neveikimą tirs Europos Žmogaus Teisių Teismas
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento pateikiamais duomenimis, apibendrinančiais 2017 m. sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas, paaiškėja, kad registruota viso labo 18 kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę atvejų (Baudžiamojo kodekso 170 str.). Įdomu pastebėti, kad tik dviem registruotais atvejais buvo priimti baudžiamieji įsakymai, o visais kitais atvejais baudžiamasis procesas dėl įvairių priežasčių buvo nutrauktas. Oficialioji statistika nenurodo, prieš kokias konkrečias visuomenės grupes buvo kurstoma.
Prieš metus Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL atliko anoniminę LGBT* bendruomenės narių apklausą internete, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu bendruomenės nariai susiduria su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Apklausos duomenys buvo išties šokiruojantys – iš 345 apklausoje dalyvavusių žmonių daugiau nei pusė (54 proc.) teigė susidūrę su neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejais per pastaruosius 12 mėnesių. Apie šiuos atvejus teisėsaugos institucijoms Lietuvoje pranešė viso labo 13 proc. nukentėjusiųjų. Iš esmės tai reiškia, kad tokie nusikaltimai Lietuvoje yra latentiški – apie juos kompetentingoms institucijoms nėra pranešama, jie neatsispindi ir oficialiojoje statistikoje.
Net ir tais atvejais, kai teisėsaugos institucijoms vis dėlto yra pranešama, policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų reakcija ne visuomet yra konstruktyvi. Pavyzdžiui, nacionaliniai teismai palaikė ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl socialiniame tinkle „Facebook“ pasipylusios homofobinių ir susidoroti skatinančių komentarų lavinos po dviejų besibučiuojančių vaikinų nuotrauka, nes, esą „asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“ Nesutikdami su tokia nacionalinių teismų pozicija, vaikinai pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, teigdami, jog valstybės institucijų neveikimas tiriant prieš juos asmeniškai nukreiptos homofobinės neapykantos kalbos atvejus pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir diskriminavo juos dėl jų seksualinės orientacijos. 2017 metų birželio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą komunikuoti bylą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą. Teismo sprendimo šioje byloje tikimasi sulaukti jau 2018 metais.
Pranešimas – vaistas nuo visų ligų?
Nevyriausybinės organizacijos, skatindamos nukentėjusius asmenis pranešti teisėsaugos institucijoms apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus bei tokiu būdu parodyti realų šio nepageidaujamo reiškinio paplitimo mastą Lietuvoje, susiduria su taip vadinamąja užburto rato problema. Viena vertus, akivaizdu, kad teisėsaugos pareigūnai, nesulaukdami pranešimų apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejus, negali tobulinti savo kompetencijų ir išmokti reaguoti geriau bei greičiau. Išaugusi tokių nusikaltimų statistika taip pat paskatintų valstybės institucijas aktyviau kovoti su šiuo reiškiniu. Kita vertus, nevyriausybinės organizacijos, nukreipdamos nukentėjusius asmenis į policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų rankas, ne visuomet yra garantuotos, kad su šiais asmenimis bus elgiamasi tinkamai. Būtina suprasti, jog dėl savo tapatumo nukentėję asmenys yra itin pažeidžiami ir jautrūs – juk juos žodžiu ar fiziniu veiksmu sužeidė ne dėl kokio nors netinkamo elgesio, o būtent dėl to, kas jie yra.
Pastebėtina, kad pastaruoju metu valdžios institucijų ir teisėsaugos struktūrų požiūris į neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškinį pamažu keičiasi. Imama suprasti, jog neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejų paplitimo masto nerodanti statistika nebūtinai atspindi realią situaciją šalyje – apie šiuos nusikaltimus paprasčiausiai nėra pranešama. Po šių metų birželio mėnesį įvykusios apskritojo stalo diskusijos tarp Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų atstovų, ministerija parengė rekomenduojamų priemonių, kurios galimai paskatintų efektyvų valstybės institucijų ir teisėsaugos struktūrų atsaką neapykantos nusikaltimus, sąrašą. Šiame darbinio pobūdžio dokumente yra akcentuojamas neapykantos nusikaltimų „latentiškumas“ ir yra siūloma bendradarbiauti su socialiai pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančiomis nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis, siekiant paskatinti įvairių bendruomenių narius pranešti apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus. Kita vertus, būtina įsisąmoninti, kad šioms būtinoms poveikio priemonėms įgyvendinti yra reikalingi ir atitinkami finansiniai asignavimai. Tokių finansinių resursų šaltiniu galėtų tapti ir Europos Sąjungos programų lėšos.
Internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ – galimybė pranešti elektroniniu būdu
Tol, kol valstybės institucijos ir teisėsaugos struktūros lėtai mąsto apie konkrečius žingsnius, kurių būtina imtis, siekiant kovoti su neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškiniu, nevyriausybinės organizacijos imasi konkrečių žingsnių, vystant ir įgyvendinant priemones, kurios paskatintų nukentėjusius asmenis ginti savo pažeistas teises. Šių metų rudenį Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pristatė internetinę platformą ir išmaniąją programėlę „UNI-FORM“, skirtą pranešti apie prieš LGBT asmenis nukreiptas nusikalstamas veiklas.
Pasinaudodami internetine platforma arba išmaniąja programėle, „UNI-FORM“ vartotojai gali greitai, saugiai ir operatyviai pranešti apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus, nukreiptus prieš LGBT bendruomenės narius. Pranešimą tiek per internetinę platformą, tiek per išmaniąją programėlę galima pateikti anonimiškai, išankstinė registracija (t. y. „vartoto“ sukūrimas) tam nėra būtinas. Nusprendus užsiregistruoti, galima stebėti savo pranešimų istoriją, o pateiktą informaciją, esant poreikiui, atkurti, pavyzdžiui, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.
Šiuo metu internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ veikia devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse – Ispanijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Vengrijoje, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Susidūrus su prieš LGBT asmenis nukreiptu neapykantos nusikaltimo ar neapykantos kalbos atveju kurioje nors iš šių Europos Sąjungos valstybių, internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ pasitarnaus jos vartotojams ir keliaujant, dirbant ar mokantis užsienyje. Planuojama, kad ilgainiui „UNI-FORM“ projekte dalyvaus visos Europos Sąjungai priklausančios šalys narės.
Šis komentaras yra projekto „Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje“ dalis.
