Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad akluosius ir silpnaregius profesinių įgūdžių mokyti gali ir regėjimo negalios neturintys žmonės. Tokį sprendimą po skundo dėl Valakupių reabilitacijos centre taikomų reikalavimų priėmė Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, laikinai pavaduojantis lygių galimybių kontrolierių.
Į tarnybą kreipėsi pareiškėja, prašydama išsiaiškinti, ar norintiems įsidarbinti taikomos vienodos sąlygos. Centras ieškojo mokytojo, kuris neregiams padėtų perprasti Brailio raštą bei ekrano skaitymo ir didinimo programas, akliesiems ir silpnaregiams padedančias naudotis informacinėmis technologijomis.
Reabilitacijos centro Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginiuose nuostatuose parašyta, jog šias pareigas gali užimti tik regėjimo negalią turintis asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą arba baigęs Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą.
Centro direktorės teigimu, tinkamai išmanyti minėtas programas ir Brailio raštą gali būtent aklieji ir silpnaregiai, nes šių profesinių gebėjimų Lietuvoje galima įgyti tik turint regos negalią, toks mokytojas, anot jos, būtų jautresnis aklųjų atžvilgiu. Kita jos įvardyta priežastis – aklųjų ir silpnaregių įtraukties į darbo rinką didinimas.
Formuodama tokį pareigybės aprašymą, Valakupių reabilitacijos centro administracija rėmėsi Lygių galimybių įstatyme numatytomis tiesioginės diskriminacijos išimtimis. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad palankesnių sąlygų taikymas pateisinamas siekiant didesnės integracijos, taip pat jei išskirta savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas.
Anot skundą tyrusios teisininkės Laimos Vengalės-Dits, šie pareiginiai nuostatai negali būti laikomi įstatymo išimtimi, kadangi jie nėra pagrįsti kitais teisės aktais – Švietimo ir mokslo ministerijos Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše, kuriame įtvirtinti ir kriterijai, reglamentuojantys silpnaregių programas bei mokymosi dalykus, reikalavimo turėti negalią nėra. Valakupių reabilitacijos centre pasiremta tik žodiniu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įvertinimu. Teiginio, kad programas ir Brailio raštą suprasti ir akliesiems perteikti gali tik regos negalią turintis asmuo, centras taip pat negalėjo moksliškai pagrįsti.
„Išmanyti pareiginiais nuostatais reikalaujamas žinias ir gebėti taikyti jas praktikoje gali tiek neregintieji, tiek regintieji, šių dalykų išmokę alternatyviuose Lietuvos ir užsienio valstybių ugdymo centruose bei įstaigose“, – sako L. Vengalė-Dits.
Atsižvelgęs į visas tyrimo aplinkybes, lygių galimybių kontrolierių pavaduojantis Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendė siūlyti keisti Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginius nuostatus kandidatams sudarant vienodas sąlygas konkuruoti nepaisant jų negalios ar socialinės padėties.
Su sprendimu galite susipažinti ČIA.
Jonas Ruškus
2017 11 15
Netinkamas komentaras?
Mano supratimu, Valakupių centro reikalavimas pareigybei buvo pagrįstas, o Seimo kontrolieriaus ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos argumentai neatitinka Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Pagal Konvencijos 5-ą straipsnį “Lygybė ir Nediskriminavimas”, neįgaliesiems gali būti taikomos specifinės priemonės (kas yra pozityvi diskriminacija) jų socialinei įtraukčiai (taip pat įsidarbinimui) paspartinti. Lygybės principas negalią turinčių žmonių atveju nereiškia, kad turi būti sudaromos vienodos sąlygos kartu su negalią neturinčiais, kas neįgaliuosius pastatytų į ne vienodų galimybių konkurencinę situaciją. Priešingai, lygybės ir nediskriminavimo principas leidžia taikyti specifines priemones įtraukčiai (ir įsidarbinimui) paspartinti. Ir mokslinio pagrindimo, kad negalią turintis žmogus geriau supras tokią pat negalią turinčio žmogaus situaciją, nereikia; bendra patirtis yra akivaizdi, kuri yra viena iš sąlygų geresnei mokymo kokybei užtikrinti.