„Mūsų šalies ugdymo įstaigose šiuo metu dirba daugiau nei 4 tūkst. padėjėjų. Džiaugiamės, kad per ketverius metus jų skaičius padvigubėjo. Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT), įvertinusi vaiko mokymosi sunkumus, nustato, kiek laiko jam turi būti teikiama padėjėjo pagalba. Tačiau vis dažniau susiduriama su atvejais, kad vaikui skirta padėjėjo pagalba yra, tačiau mokykla šiam specialistui paveda vykdyti kitas funkcijas: budėti per pertraukas, pavaduoti kitus mokytojus ir pan.“, – komentuoja Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė. Tai lemia, kad dalis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lieka be jiems skirtos būtinos pagalbos. Teisės aktai numato, kad mokytojo padėjėjas dirba tik su mokiniu ar (ir) grupe mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir teikia reikalinga pagalbą.
Vaikai lieka be pagalbos
„Į LAA „Lietaus vaikai“ kreipėsi narė, kuri susidūrė su sudėtinga situacija mokykloje: jos dukrai, turinčiai negalią, skirta padėjėjo pagalba, tačiau mokyklos vadovas, neatsižvelgdamas į nustatytą vaiko poreikį, specialistui skiria kitas užduotis, todėl padėjėjas negali atlikti savo pareigybinių funkcijų. Tai jau ne pirmas atvejis, kai mūsų bendruomenės nariai susiduria su tokiomis situacijomis. Suprantame, kad kai kuriose mokyklose trūksta darbuotojų, tačiau jei padėjėjui atliekant kitas užduotis, tuo metu klasės mokytojui arba specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui prireiks pagalbos, kas bus atsakingas, jeigu kas nors nutiks?“ – sako K. Košel-Patil.
K. Košel-Patil pateikia pavyzdį: „Šiais metais vienas autistiškas mokinys pradėjo lankyti vieną iš Vilniaus mokyklų. Jam pagal PPT rekomendacijas buvo paskirtas padėjėjas, tačiau šiam specialistui taip pat buvo paskirta padėti kitam mokiniui, nekalbančiam lietuviškai. Autistiškam mokiniui kilo sunkumų ir jis juos išreiškė iššūkių keliančiu elgesiu. Tokios situacijos prevenciškai suvaldomos, kai šalia yra padėjėjas. Šiuo atveju padėjėjo nebuvimas šalia lėmė incidentą klasėje.“
Atsakyme pateiktame LAA Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius tvirtina, kad padėjėjo funkcijos aiškiai apibrėžtos Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos apraše ir kad „nustatytomis konkrečiomis pagalbą teikiančių specialistų funkcijomis, jų stebėsena bei užtikrinimu, kad nebus deleguojama papildomų funkcijų, nei nustatyta teisės aktais, turi rūpintis mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.“
Mokykla pati sumažino padėjėjo pagalbos apimtį
LAA „Lietaus vaikų“ narės dukra turi negalią, mokosi vienoje iš Vilniaus mokyklų. Vilniaus PPT išvadose mergaitei nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (padėjėjo pagalba reikalinga 6–8 val. per dieną). Siekiant užtikrinti jos teisę visavertiškai dalyvauti ugdymo procese, jai reikalinga švietimo specialistų pagalba, atitinkanti jos poreikius ir galimybes.
Anot mergaitės mamos, nuo šių mokslo metų padėjėja, kuri anksčiau puikiai atlikdavo savo funkcijas teikdama pagalbą jos dukrai, negali to daryti visa apimtimi, nes mokyklos vadovybės sprendimu šiais metais ji nuolat atitraukiama nuo savo pagrindinių pareigų. Bandydami užtikrinti, kad dukra gautų visą jai skirtą pagalbą, tėvai kreipėsi ir į mokyklos administraciją, ir į mokyklos steigėją – Vilniaus miesto savivaldybę, ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, ši pavedė Vilniaus miesto savivaldybei ištirti situaciją. Savivaldybė pažeidimų nenustatė, o mokyklos vadovui rekomendavo, kad skiriant padėjėjui kitus darbus, nesusijusius su pagalbos teikimu paskirtam mokiniui pamokų ir pertraukų metu, tai įforminti raštiškai. Gavę tokį atsakymą, tėvai papildė skundą ir pateikė jį pakartotinai. Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyrius pateikė atsakymą, kad nemato pagrindo atlikti pakartotinį tyrimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vertinimu, tokiomis situacijomis, kai mokytojo padėjėjui skiriamos kitos užduotys, tikėtina, nėra užtikrinamas individualus švietimo prieinamumas konkrečiam mokiniui, kuriam mokytojo padėjėjas skirtas.
Be to, švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius LAA raštu pateiktame atsakyme nurodo, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turėtų būti teikiama vadovaujantis PPT rekomendacijomis: „Mokyklos vaiko gerovės komisija ar mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos neturi kompetencijos ir įgaliojimų nuspręsti kitaip, nei teikiama pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijoje.“
Švietimo kokybės užtikrinimas
„Ką daryti tokiu atveju, jeigu padėjėjas skirtas, tačiau tiesioginių funkcijų nevykdo dėl mokyklos vadovybės skiriamų darbų? Už švietimo kokybę atsako pati jo teikėja (t. y. mokykla) bei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – dažniausiai savivaldybė. Vienas pagrindinių švietimo kokybės užtikrinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams aspektų – švietimo pagalbos teikimas“, – komentuoja Laura Vitkauskaitė-Sirunavičė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja.
Tai patvirtina ir viceministro R. Skaudžiaus atsakymas: „Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas ir naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir vaiko teises į pagalbą ir paslaugas ugdymo procese. Mokyklos vadovui nereaguojant į teisėtus reikalavimus, tėvai turi kreipti į mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.“
Pasak L. Vitkauskaitės-Sirunavičės, pirmiausia tikslinga reikalauti, kad ugdymo įstaiga užtikrintų vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, kartu ir ugdymo kokybę, prašyti ugdymo įstaigos steigėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus, didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių. Individualiais atvejais gali būti nagrinėjami skundai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ar kitose institucijose. Tikslinga švietimo pagalbos (ne)užtikrinimo klausimus kelti ir apie juos diskutuoti viešojoje erdvėje, valstybės ir savivaldybių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių individualių poreikių turintiems vaikams, susitikimuose.
K. Košel-Patil skatina tėvus, kurių vaikams skirta mokytojo padėjėjo pagalba, tačiau realiai tokios pagalbos jų vaikai negauna arba gauna mažiau, negu nurodyta PPT išvadose, būtinai kreiptis į atsakingas institucijas: mokyklą, savivaldybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Jei pagalba skirta pagal PPT išvadas, mokykla privalo užtikrinti tokios pagalbos teikimą visa apimtimi.