„Nepatogaus kino klasės“ platforma siekia Lietuvos švietėjams suteikti turinį ir metodinę medžiagą, padedančią klasėje interaktyviai bei įtraukiai nagrinėti tarpkultūriškumo temas bei pažinti Lietuvoje gyvenančias etnines bendruomenes. Dėl to platformą neseniai papildė trumpametražis filmas „Antrieji Vilniaus romų namai“, pasakojantis apie „Padėk pritapti“ – Vilniuje veikiantį multikultūrinį vaikų ir jaunimo centrą, kuris jau daugiau nei dešimtmetį dirba su romų bei kitų tautybių vaikais, bei kasdieniu darbu ieško sąlyčio taškų tarp skirtingoms bendruomenėms priklausančių vaikų.
Video pasakojime, sukurtame „NARA“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro komandos, erdvės vadovės Inga Kreivėnaitė ir Agnieška Avin pasakoja apie sunkumus, su kuriais švietimo sistemoje susiduria romų kilmės vaikai. Patys jaunuoliai ir jaunuolės dalijasi apie tai, kaip mokosi įveikti iššūkius, įsitraukdami į sportą, kultūrines veiklas, taip pat ieškodami sau tinkamos profesijos. Pasakojimas kelia klausimą: ar jiems pavyks įveikti diskriminaciją?
Kaip įprasta platformoje, švietėjams siūlome ne tik filmą, tačiau, svarbiausia, ir jį lydinčią metodinę medžiagą, kurią parengė I. Kreivėnaitė ir A. Avin. Medžiagoje, kurią rasite filmo skiltyje „Nepatogaus kino klasės“ svetainėje, rasite daugiau informacijos apie Lietuvos romų bendruomenę, jos istoriją bei kultūrą, taip pat – veiklas, kurias galėsite atlikti su mokiniais po filmo peržiūros.
Šis filmas gali tapti įvadu pokalbiui su mokiniais apie antičigonizmą ir šiuolaikines jo apraiškas. Tačiau visų pirma galime klausti – kas yra antičigonizmas?
Ksenofobija ir antičigonizmas
Šį pokalbį galite pradėti nuo apsibrėžimo, kas yra ksenofobija.
Neapykanta kitos etninės grupės ar tautybės žmonėms vadinama ksenofobija. Ksenofobija dažnai apibūdinama ir kaip „nepažįstamojo baimė“.
Istorijoje gausu skaudžių ir žiaurių įvykių, kurie įvyko dėl priešiškumo išskiriant žmonės dėl jų etninės priklausomybės ar odos spalvos. Bene ryškiausias tokios neapykantos pavyzdys Lietuvoje – Holokaustas, kurio metu masiškai žudyti žydai bei romai.
Antrojo pasaulinio karo metu nacistinės Vokietijoje okupuotose teritorijose buvo vykdomas romų bendruomenių genocidas. Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų.
1942 m. prasidėjo masiniai romų areštai ir Lietuvoje. Sulaikyti romų kilmės žmonės buvo žudomi vietoje, gabenami į koncentracijos stovyklas arba priverstiniams darbams į Vokietiją bei Prancūziją.
Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas trečias šios bendruomenės narys. 2019 m. LR Seimas atmintinų dienų sąrašą įtraukė Romų genocido SAMUDARIPEN atminimo dieną. „Samudaripen“ romų kalba reiškia „masinės žudynės“.
Kaip antičigonizmas pasireiškia kasdienoje?
Lietuvos gyvena apie 2100 romų. Romai daugelį metų romai išlieka viena pažeidžiamiausių mažumų grupių Lietuvoje: 2021 m. 96 proc. gyveno žemiau skurdo ribos. Vaikai ir jaunimas iki 20 metų sudaro apie pusę visos Lietuvos romų bendruomenės. Pradinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas vis dar išlieka rimtu bendruomenės iššūkiu.
Antičigonizmas Lietuvoje stipriai atsispindi ir gyventojų nuostatose – visuomenės nuomonės tyrimuose romai jau daugelį metų išlieka viena labiausiai nepriimamų grupių. 2022 metų duomenimis, 58,6 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi romų kaimynystėje, o 59,3 proc. nenorėtų romams išnuomoti būsto.
Papildomos priemonės veikloms apie antičigonizmą
Tai – ne vienintelis filmas, „Nepatogaus kino klasės“ platformoje pasakojantis apie romų bendruomenę. Platformoje taip pat rasite ypatingo kūrybiškumo filmą „Kregždučių gatvė“, kurį taip pat galite žiūrėti įgarsintą ir rusų kalba. Mišrios technikos dokumentiniame filme apie Rumunijos romų vaikų grupę pagrindiniai veikėjai tampa kūrėjais. Piešinių, fotografijų, tapybos ir filmuotų vaizdų mišinys poetiškai formuoja jaunų herojų vidinį pasaulį. Žiūrovai įtraukiami į Kregždučių gatvėje gyvenančių vaikų Davido, Sorino, Alekso ir Aleksandros gyvenimą ir svajones.
Režisierė Tonkė Koppelaar žaismingai maišo suaugusiųjų pasaulį su vaikų pasauliu, realų pasaulį su metafora, pieštą pasaulį su filmuotu, spalvotą pasaulį su nespalvotu. Naujai sukurtame kontrastingame pasaulyje atgyja negyvi ėriukai, žiema tampa pavasariu, į didelius užauga maži nameliai. Šiuos kontrastus matome piešiniuose, nuotraukose, paveiksluose ir kino juostos gabaliukuose, režisierės sujungtuose į vientisą istoriją apie Kregždučių gatvės vaikus. Šį filmą, žinoma, taip pat lydi ir metodinė medžiaga.
Neseniai vykusio seminaro „Romų bendruomenės istorija ir patirtys. Kaip jas atskleisti mokiniams?“ „Nepatogaus kino klasės“ bendruomenei metu dalyviai dalinosi įžvalgomis apie šių temų reikalingumą mokyklose. Nuo rugsėjo įgyvendinamoje Gyvenimo įgūdžių programoje figūruojant temoms apie ksenofobiją, neapykantos kalbą bei tarpkultūriškumą, minėti filmai taip pat gali tapti ir šių pamokų įgyvendinimo priemone.
Klasėje kalbant apie tarpkultūriškumą, skatiname mokinius taip pat supažindinti ir su neapykantos kalbos samprata, ypač su tuo, kaip ši gali pasireikšti internetinėje erdvėje.
Tekstas parengtas pagal Žmogaus teisių enciklopedijos medžiagą: https://manoteises.lt/zt/antisemitizmas-ir-anticigonizmas/.
Tekstas parengtas projekto „Nepatogaus kino klasė“ – inovatyvus švietimas dokumentiniu kinu“ rėmuose. Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
