Lietuvoje vykstantis žmogaus teisių kino festivalis į vertinimo komisiją pakvietė teroristą. Taip greičiausiai skambėtų agentūros „Ria Novosti“ ar kitos Kremliaus valdomos žiniasklaidos priemonės antraštė. Iš tiesų šių metų festivalio žiuri yra žmogus, kuris, už Rusijos Federacijos teismo nuomone planuotą Lenino skulptūros susprogdinimą ir prorusiškų organizacijų Kryme padegimą nuteistas dvidešimčiai metų kalėjimo.
Ukrainos Prezidentas: „Laikykis, Olegai“
Ukrainos pilietis, Simferopolyje gimęs ir augęs kino režisierius Olegas Sentsovas buvo išgabentas, o daug kas pasakytų pagrobtas, iš Krymo ir išvežtas į Rusiją. Pietiniame šios šalies mieste, Rostove prie Dono, atliktos procedūros, kurios Rusijos manymu turėtų būti vadinamos teismo procesu. Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, išgirdęs apie šių metų rugpjūtį paskelbtą dvidešimties metų nuosprendį režisieriui socialiniuose tinkluose rašė „Laikykis, Olegai. Praeis laiko ir tie, kurie organizavo šį parodomąjį teismą, patys sėdės teisiamųjų suole“. Atrodė, kad proceso metu Sentsovas, kartu su savo „bendrininku“ Aleksandru Kolčenka, iš tiesų laikosi. Išklausę bet kuriam žmogui visišką neviltį galintį sukelti teismo nuosprendį aktyvistai iš Krymo atsistojo ir pradėjo giedoti Ukrainos himną: Sentsovo ir Kolčenkos akys buvo sumišusios, tačiau himnu pasmerktųjų lūpos dar kartą sakė, kad Krymas yra neatskiriama Ukrainos dalis ir jie nėra Rusijos piliečiai, todėl visas teismo procesas – absoliutus farsas.
Ištikimas Putino rėmėjas ragino paleisti Sentsovą
Bėda, kad laikytis ir laukti gali tekti nemažai. Už grotų Sentsovas praleis ne du rudenius, kaip pavyzdžiui Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ narė Maria Alyokhina, bet dvidešimt, juos seks tiek pat žiemų. Chuliganizmą, kuriuo buvo apkaltintos „Pussy Riot“ narės, greičiau primenantis „planavimas“ susprogdinti Lenino skulptūrą Simferopolyje įvardytas terorizmu ir nubaustas dešimt kartų ilgesne bausme – pasikėsinta juk į pačią Putino režimo esmę.
Tarptautinė bendruomenė piktinasi. Nevyriausybinės organizacijos tokios kaip „Amnesty International“ sako, kad buvo šiurkščiai pažeista Sentsovo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Pagrindinis liudininkas, kurio parodymais buvo formuojamas kaltinimas, savo žodžius atsiėmė, teigdamas, kad apklausos metu buvo spaudžiamas, o pats „Nepatogaus kino“ žiuri narys teigia, kad, siekiant išgauti prisipažinimą, buvo kankinamas.
Daugiau nei tūkstantis kino pasaulio atstovų pasirašė peticiją, reikalaudami režisierių paleisti į laisvę. Matyt, mažai ką stebina tokio režisieriaus kaip Pedro Almodovaras parama ukrainiečiui, bet paleisti Sentsovą paragino ir nusipelnęs Rusijos artistas, režisierius Nikita Michalkovas, ištikimas Putino draugas, gyręs ir teisinęs jo politiką Ukrainoje.
Lenino skulptūra Simferopolyje, kurios susprogdinimu apkaltintas O. Sentsovas. Wiki Media Commons nuotr.
Sentsovo atvejis – klasikinė propaganda
Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro ekspertas, mano, kad pastarųjų metų Rusijos veiksmai tarptautinėje politikoje arba tiksliau bet kokių sutartinių jos principų nepaisymas yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulio tvarkai po Šaltojo karo pabaigos. Keršanskas teigia, kad Rusija beveik vienu metu paneigdama bet kokius tarptautinės teisės principus įvykdė du nusikaltimus: Rusijos ir Estijos pasienyje (tačiau Estijos teritorijoje) buvo pagrobtas estų saugumo pajėgų karininkas Estonas Kohveris, apkaltintas šnipinėjimu ir sufabrikuotoje byloje nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Olegas Sentsovas ir jo kolega Aleksandras Kolčenka buvo pagrobti ir nuteisti taip pat ciniškai: „Tai, kuo buvo apkaltinti šie du menininkai, atitinka autoritarinių režimų praktikas bei klasikines propagandos taisykles. Juk abu politiniai kaliniai buvo kaltinami dalyvavimu „ekstremistinių grupių“, nukreiptų prieš Rusiją ir rusus, veikloje. Tad Kremlius, pasitelkdamas savo kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, šiuos atvejus išnaudojo tiek vidaus, tiek užsienio auditorijai kuriant „fašizmo atgimimo“, su kuriuo Rusija teisėtai kovoja, vaizdinį. “ – teigia ekspertas.
Kai neteisėta tampa teisėta
Kitas Rytų Europos studijų centro analitikas Vilius Ivanauskas prideda, kad Sentsovo byla yra Rusijos kuriamos paralelinės tikrovės tąsa. Pasak jo, režisierius, kuris gynė savo šalies interesą ir kvestionavo neteisėtą Krymo prijungimą prie Rusijos be aiškių įrodymų su savo tėvynainiu Aleksandru Kolčenka yra kaltinamas ir nuteisiamas už teroristinę veiklą. Neteisėta tampa teisėta, o teisėta – neteisėta: „Naudojamasi karo prieš terorizmą retorika, tačiau po šios politikos vėliava „pakišamos“ abejotinos kampanijos. Karo vaizdai, komentarai apie mūšius skambantys žiniasklaidoje, mirgantys televizoriuje neretai paskęsta bendrame įvykių ir žinių fone, tačiau vieno žmogaus tragedija, jos gylis neretai padeda atsibusti ir vaduotis iš paralelinės tikrovės. Olego Sentsovo atvejis yra būtent toks“.
Lenkų režisierė Agnieszka Holland ragina paleisti O. Sentsovą.
Režisierius iš Rusijos: tai gali atsitikti kiekvienam, įskaitant mane
Olego Sentsovo istorija, plačiai nuskambėjusi pasaulyje, patraukė ir dokumentininkų dėmesį. Rusų režisierius Askoldas Kurovas, atvykstantis ir į šių metų „Nepatogų kiną“, kuria apie ukrainietį filmą. Kurovas tikisi, kad filmas pasirodys kitų metų pavasarį ir papasakos žmogaus, režisieriaus ir pilietinio aktyvisto istoriją, kurio vertybinis pasirinkimas buvo stipresnis už naujas politines aplinkybes: „Aš manau, kad tai, kas atsitiko Sentsovui, gali atsitikti kiekvienam iš mūsų, gyvenančių šiandieninėje Rusijoje, įskaitant mane. Kai Olegą areštavo, aš supratau, kad negaliu jam niekaip padėti. Tačiau galiu papasakoti jo istoriją ir galbūt mano filmas sukels didesnį susidomėjimą šia byla bei paskatins Olego išlaisvinimą“, – sako Kurovas.
Lietuvoje vykstantis „Nepatogus kinas“, skelbdamas Olegą Sentsovą savo žiuri garbės nariu jungiasi prie pasaulinio judėjimo, raginančio išlaisvinti ukrainiečių režisierių: įvairūs kino festivaliai, tarp kurių ir San Sebastiano, Venecijos bei Kijevo, simboliškai įtraukė ukrainietį į vertinimo komisijas taip ragindami Putino režimą išlaisvinti šį menininką.
