Nepaisant Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei 2020 metais įsigaliojusio „Statinių prieinamumo“ reglamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vis dar gauna nemažai skundų dėl neužtikrinto statinių prieinamumo. Didelė dalis svarbios viešosios infrastruktūros, kurioje teikiamos viešojo administravimo, socialinės paskirties, kultūros srities ar kitos paslaugos, nepritaikytos asmenims su judėjimo negalia arba pritaikytos tik iš dalies.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Lina Cicėnaitė teigia, kad dėl nepakankamo infrastruktūros prieinamumo daug asmenų su negalia izoliuojami ir patiria socialinę atskirtį: „Visoje Lietuvoje vis dar yra daug nepritaikytų arba nepakankamai pritaikytų pastatų, į kuriuos žmonės su negalia negali patekti ir gauti reikiamų paslaugų. Kartais, kad patektų į pastatą, žmonės turi prašyti pagalbos iš aplinkinių. Taip ne tik žeminamas jų orumas, bet ir formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į žmones su negalia, jie matomi kaip mažiau savarankiški“.
Lina Cicėnaitė, Martyno Ambrazo nuotr.
Teisininkė akcentuoja privačių įstaigų – maisto, kitų prekių parduotuvių – problemą: „Nemažai parduotuvių yra įsikūrusios per du aukštus, tačiau žmonėms pritaikyto lifto ar keltuvo nėra. Tarnyboje tyrėme atvejį, kai parduotuvės vadovai teisinosi, kad specialaus lifto nereikia, nes asmenys su negalia gali naudotis nesaugiu krovininiu liftu, skirtu gabenti prekes. Buvo teigiama, kad personalas gali padėti surinkti prekes, tačiau tai nėra orus ir savarankiškas apsipirkimas“.
Tarnyboje tiriant skundus dėl pastatų neprieinamumo, jų savininkai dažnai teisinasi, kad pastatai yra seni, statyti arba rekonstruoti iki statybos techninio reglamento „Statinių prieinamumas“ įsigaliojimo 2020-aisiais, todėl tuo metu nebuvo pažeisti reikalavimai dėl prieinamumo. Taip pat dažnai teigiama, kad rekonstrukcijos bei pastatų pritaikymo išlaidos yra labai didelės, todėl tokia galimybė bus svarstoma nebent ateityje. Teisininkė Lina Cicėnaitė ragina užtikrinti, kad asmenų su judėjimo negalia patekimas į pastatus netaptų kliūtimi: „Reikia ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų asmenų su judėjimo negalia patekimą į pastatą ir savarankišką judėjimą jame. Galima rasti alternatyvų, kurios ne tik nepažeistų kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių, bet ir nesudarytų didelių papildomų išlaidų: pavyzdžiui, vietoj lifto įrengti asmenų su negalia keltuvą, tvirtinamą prie turėklų arba prie sienos.“
Prie laiptų pritvirtintas keltuvas, directlifts.com.au nuotr.
Tarnybos praktikoje susiduriama ir su situacijomis, kai pastatas yra pritaikytas, tačiau liftas ar keltuvas sugedęs, o remontuoti nesiruošiama. Tokiais atvejais savininkai teigia, kad asmenys su negalia neva nesilanko jų įstaigose arba lankosi retai. L. Cicėnaitė mano, kad tokie pasiteisinimai dažniausiai tėra problemos ignoravimas ar užslėptas nenoras apsiimti įsipareigojimų, patirti išlaidų: „Čia visiems rekomenduoju susimąstyti – ar jūsų priemonės neveikia, nes žmonės su negalia neužsuka, ar visgi atvirkščiai – klientai su negalia neateina, nes žino, kad jūsų įstaiga neprieinama“.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmonės teigia, kad nepagalvojo arba nežino apie tinkamą infrastruktūros pritaikymą žmonėms su negalia, todėl visuomenės švietimas ir kalbėjimas apie problemą yra būtinas.
Ar viešosios paskirties pastatas pritaikytas asmenims su negalia, galima patikrinti internetiniame puslapyje „Stasis.lt“. Informacija apie tai pateikta ir lengvai suprantama kalba.
Žmones, kurie mano, kad susidūrė su diskriminacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia konsultuotis.
