Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Neurologė dalijasi, kaip valdyti vaikų emocijas švenčių metu

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ | 2023 12 22

Artėjant didžiausioms metų šventėms, su jomis ateina ir šurmulys, rūpesčiai, skubėjimas, noras viską spėti ir visus aplankyti. Bet ką daryti, jeigu vaikai perdega nuo veiksmo, emocijos tampa nevaldomos, o graži šventinė vizija byra? Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, su jų sensorinėmis perkrovomis susiduria ne tik šventiniu laikotarpiu. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė teigia, kad sensorinių iššūkių gali turėti tiek įprastos raidos, tiek neuroįvairūs vaikai, o ir suaugusieji taip pat turi tam tikrą stimulų ribą.

Sensorinės perkrovos

„Kiekvienas žmogus turi savo ypatumų, nors gal to nevadina sensoriniais iššūkiais: vienas negali pakęsti, kai kažkas kėdę stumdo, kitas – kai čepsi, ar garsiai groja muzika. Tam tikri pojūčiai kiekvieno iš mūsų nervų sistemai yra nemalonūs. Per visas aštuonias sensorines sistemas mus atakuoja įvairūs stimulai. Procesas, kai smegenys su visais – tiek gamtos, tiek dirbtiniais dirgikliais susidoroja, vadinamas moduliacija. Jei kažkokį signalą žmogus gauna per stiprų, nervų sistema sumažina jį iki mums tinkamo lygio“, – paaiškina L. Mikulėnaitė.

Tačiau, pasak neurologės-socialinės pediatrės, yra tokių asmenų, kurių smegenys nesusitvarko su gaunamais stimulais: „Pavyzdžiui, autistiškų asmenų smegenys neatlieka moduliacijos. Įsivaizduokite  – visas triukšmas, garsas, kvapai, vizualika viskas „griūna ant galvos.“ Žmogus gauna tokį didelį signalų kiekį, kad pradeda jausti nerimą ir negali su juo susidoroti. Tada kyla stresas, pasireiškiantis elgesio reakcijomis: bėgti, kur nors slėptis, kad apsisaugotų, rėkti, mėginant sumažinti šį poveikį, atsiranda stimai – stereotipiniai judesiai, tokie kaip lingavimas ir kt.“

Pasak L. Mikulėnaitės, švenčių periodas dar intensyvesnis: „Visi labai tikimės, kad šventė bus tobula, nerimaujame, jei vyksta ne pagal planą. Mama nuolat įsitempusi, namuose streso lygis auga, o vaikas nesupranta, kas vyksta. Šeimos gyvenimas netenka įprasto ritmo. Ir tie vaikai, kurie turi sensorinių iššūkių, sako, kad šventės pats baisiausias dalykas, kuris gali įvykti, nes griūna jų tvarka, kuri leidžia nusiraminti, aplinkoje atsiranda daugiau triukšmo ir žmonių.“

Prevencinis elgesys

Sensorinių problemų gali turėti ne tik autistiški asmenys, tačiau ir įprastos raidos vaikai, ir suaugusieji. „Anksčiau buvo manoma, kad reikia maksimaliai bandyti išvengti tokių situacijų, tačiau gyvenimo juk neišvengsi, todėl svarbu išmokyti valdyti pojūčius. Ką reiškia valdyti? Žinoti, kada bus blogai, ir žinoti, kaip to išvengti. Jei dirgina garsas – naudoti ausines, jei kyla nerimas, gal šalia esantis žmogus gali padaryti gilų masažą ar apgaubti sunkinančia antklode, striuke. Ergoterapeutai gali pasiūlyti, kokias pagalbines priemones taikyti konkretaus vaiko atveju, kurios leistų palaipsninį pojūčių dozavimą, o paskui po truputį juos didinti, kad augtų adaptacinės prisitaikymo galimybės“, – sako  L. Mikulėnaitė.

Daugiau galimybių valdyti sensorinius iššūkius suteiks jau kitąmet Santaros klinikų Vaiko raidos centro erdvėje ligoninės kiemelyje ir „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje įrengti sensoriniai sodai. L. Mikulėnaitė mano, kad tai, kad terapinė aplinka, kuri dažnai būna kabinetuose bus perkelta į lauką, vaikams suteiks ne tik daug naudos, bet ir malonumo. Būdami gryname ore jie per tikslingai parinktus žaidimus ir priemones su specialisto pagalba mokysis, kaip valdyti savo pojūčius.

„Dirbdami Lietuvoje ir visame pasaulyje sveikatos ir farmacijos srityje vis dažniau susiduriame su neuroįvairovės realybe – darbuotojai atvirai kalba apie savo vaikų ar savo pačių sensorinius iššūkius. Cencora grupės misija yra kurti sveikesnę ateitį, todėl natūraliai siekiame kurti draugišką ir įtraukią darbo aplinką, savo biure numatėme erdves tyliai darbo aplinkai bei galimybę rinktis nuotolinį darbą. Mums, kaip įmonei, ir mūsų darbuotojams svarbu neapsiriboti tik „savo kiemu“ bei prisidėti prie visuomeninių iniciatyvų, siekiant atliepti visuomenėje kylančius poreikius.  Todėl bendradarbiaudami su asociacija „Lietaus vaikai“ skyrėme finansavimą įkurti tris sensorinius sodus, kurie papildys sensorinės adaptacijos terapijas naujomis galimybėmis, padės tiems, kuriems reikia pagalbos adaptuotis ir išmokti valdyti savo sensorinius iššūkius“, – komentuoja Lukas Jankauskas, Cencora paslaugų centro Lietuvoje direktorius.

„Sensorinių sodų įrengimas visų pirma padės tuo, kad praplės supratimą, jog darbui su vaiko sensoriniais iššūkiais nebūtinai reikalingas kambarys, kuriame daug šviesų, įrangos ar specialių priemonių. Galimybės suteikimas patirti skirtingus pojūčius tam pritaikytoje aplinkoje, gryname ore turėtų atnešti daug teigiamų pokyčių“, – teigia Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė.

Beata su sūnumi, Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.

Top patarimai, tinkantys visiems vaikams

L. Mikulėnaitė dalijasi universaliais patarimais, į kuriuos verta atkreipti dėmesį auginantiems tiek autistiškus, tiek įprastos raidos vaikus: „Prieš einant į parduotuvę, supažindinkite vaiką su visa veiksmų seka, pateikite jam veiklos planą, pavyzdžiui, parduotuvė, kavinė, parkas. Taip pat labai naudinga parduotuvėje duoti vaikui konkrečią užduotį, kad jis ne šiaip slampinėtų, bet būtų įtrauktas į procesą: parodyti pirkinių paveikslėlius, kokius daiktus jam reikia surasti parduotuvėje. Taip pat nepamirškite paimti vaikui mielo žaislo, kurį galėtų turėti rankose, jo įkvėpti, patrinti ir taip nurimti“

„Labai svarbu suvaldyti savo pačių lūkesčius. Man padėjo patarimas, kad reikia suskirstyti juos į keturias kategorijas: įmanoma, norėčiau, rizikinga, neįmanoma. Tai padeda nesitikėti per daug, o po truputį kurti jaukias šventes. Mano sūnus yra labai jautrus, todėl kai kuriuos pasiruošimus darau viena, tačiau kiekvienais metais bandome dalyvauti vis didesniame žmonių susibūrime, visada turėdami pabėgimo planą. Šurmulys tikrai gali įtraukti kiekvieną, bet, kai matau, kad jo toleravimo stimulams riba artėja prie peržengimo arba jis pats tą įvardija, mes tiesiog išeiname iš tos aplinkos. Taip pat visada turime su savimi ir garsą slopinančias ausines, jei nutiktų koks nenumatytas atvejis“, – pasakoja B. Veselienė.

Neurologė-socialinė pediatrė pritaria, kad, jeigu vaikas pavargo – svarbu išeiti į ramesnę vietą, arba iš anksto suplanuoti ilgai nebūti, o jei jau situacija labai sudėtinga, tiesiog priimti sprendimą ten neiti ir nedalyvauti: „Darome daug dėl vaikų, kad jiems būtų smagu, tačiau sensoriniai išbandymai yra iššūkis. Nepamirškime, kad vaiko ypatumai išlieka ir per šventes, kad svarbu, kiek įmanoma labiau išlaikyti jo režimą, atsižvelgti į sensorinius dalykus, turėti pagalbines priemones ir vengti perstimuliavimo. Nepanikuokime, jei šventės nebus tobulos, vaikui reikia ne tobulumo, o supratimo ir pagalbos švenčių maratone.“

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki