Psichikos sutrikimas žmogui nebūtinai yra kelias į neveiksnumą. Po beveik ketverius metus trukusio ginčo dėl negalią turinčios moters gebėjimo pasirūpinti savimi, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad paranoidinės schizofrenijos diagnozė netrukdo jai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Prieš tai nepagrįstai neveiksnia pripažinta moteris apgynė savo teises ir nuo šiol galės pati spręsti savo kasdienio gyvenimo klausimus.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad paranoidinės schizofrenijos diagnozę turinti D. S. yra veiksni, liga šiuo metu netrukdo jai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, pasirūpinti tiek savimi, tiek savo reikmėmis. Šiuo sprendimu buvo padėtas taškas ginče dėl turinčios psichikos negalią moters teisės savarankiškai spręsti savo kasdienio gyvenimo klausimus užtikrinimo. Teisme moterį atstovavo advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
Dar 2010 metų rudenį D. S. sesuo kreipėsi į prokurorą ir inicijavo jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymą. Teismui paskyrus D. S. psichiatrinę ekspertizę, sesuo nuvežė D. S. ir pati dalyvavo vos 30 minučių trukusiame veiksnumo vertinime. Pačiai D.S. niekas nepaaiškino apie ekspertizės reikalingumą ir pasekmes. Tokios tendencingos ir skubotos procedūros išvados buvo vienareikšmiškos: vertinamoji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Remdamasis šiuo ekspertizės aktu, pirmos instancijos teismas pripažino D. S. neveiksnia ir jos globėja paskyrė seserį.
Siekdama apginti savo teises, S.D. kreipėsi į advokatę ir apskundė teismo sprendimą. Tačiau vėliau apgaule išgavus jos parašą, teismui buvo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir byla nutraukta. Advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei nesutikus su bylos nutraukimu buvo paduotas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašant, kad teismas išsiaiškintų tikrąją D.S. valią dėl bylos nutraukimo. Byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka, nepaisant to, kad sesuo, kuri tuo metu buvo paskirta D. S. globėja, pateikė prašymą bylos nenagrinėti. Teismas šio prašymo netenkino ir kasacinį skundą, kurį vėliau patvirtino ir pati D.S., nagrinėjo.
Priimdamas ir nagrinėdamas advokatės skundą, teismas pažymėjo, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais ir negali būti grindžiamas vieninteliu pirmos instancijos teismo sprendimu, nesudarant galimybių jį peržiūrėti aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendime, gindamas turinčios negalią teises moters, konstatavo, kad pažeidžiamas asmuo (dėl psichikos sutrikimo), taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių gerbimą teismo procese.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendime rėmėsi JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pažymėjo, kad „apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, teismo procese dėl neveiksnumo nustatymo nebuvo užtikrinta galbūt neveiksnaus asmens prioritetinė teisių gynyba. Iš esmės konkrečioje byloje svarbus asmens veiksnumo stokos klausimas buvo nagrinėtas tik vienoje teismo instancijoje, o taip negalima užtikrinti tinkamos asmens teisių apsaugos. <…> Be to, teismas neišsiaiškino ir nenustatė tikrosios D. S. valios dėl apeliacinio skundo teikimo, o vėliau atsisakymo, dėl ko pasikeitė jos pozicija būti pripažinta neveiksnia“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo priimtas apeliacinio skundo atsisakymas ir nutraukta byla, ir grąžino bylą nagrinėti į apeliacinę instanciją, Vilniaus apygardos teismą. Byloje savo nuomonę pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ bei tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Mental Disability Advocacy Centre” (MDAC).
Nagrinėdamas D. S. apeliacinį skundą, apeliacinis teismas paskyrė jai stacionarinę psichiatrinę teismo ekspertizę, kuria buvo konstatuota, kad D. S. liga vis dėlto netrukdo jai suprasti savo veiksmų, jų valdyti bei nemenkina gebėjimo priimti sprendimus. Vadovaudamasis šia ekspertine išvada, prokuroro prašymas pripažinti D.S. neveiksnia teisme buvo atmestas. Moteris yra veiksni.
Svarbu priminti, kad Lietuva prieš ketverius metus ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą. Konvencija skirta įtvirtinti, ginti ir užtikrinti visų negalią turinčių žmonių galimybes visapusiškai ir lygiateisiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. „Konvencijos 12 str. nustato, jog asmenys turintys negalią visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais bei turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Valstybei nustatoma pareiga ne tik šią teisę gerbti bei užtikrinti, bet ir suteikti negalią turintiems asmenims pagalbą, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Teikiant pagalbą, privalu paisyti asmens teisių, valios ir pageidavimų, užtikrinti, kad neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka. Konvencijos 13 straipsnis nustato valstybei pareigą užtikrinti negalią trinčių asmenų lygiateisiškumą teisės į teismą ir teisingumą atžvilgiu. Negalią turintiems žmonėms privalo būti sudaroma galimybė veiksmingai dalyvauti teismo procese“ – šį teismo sprendimą komentavo advokatė Diana Gumbrevičiūtė – Kuzminskienė.
Europos žmogaus teisių teismas byloje D.D. prieš Lietuvą pabrėžė, kad esant priešingiems neveiksnaus asmens ir paskirto globėjo interesams, teisingo teismo principas reikalauja, kad neveiksniu pripažintam asmeniui būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas. Štukaturovas prieš Rusiiją (Shtukaturov v. Russia), Stanevas prieš Bulgariją (Stanev v. Bulgaria) bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad psichikos sutrikimų turintis asmuo turi būti išklausytas asmeniškai arba turėtų būti naudojama kokia nors jo atstovavimo forma.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinio teismo sprendimai remiasi minėtomis tarptautinėmis tendencijomis dėl neįgalią turinčių asmenų teisių apsaugos ir formuoja gerą precedentą dėl apsaugos standartų, siekiant užtikrinti žmogaus teises Lietuvoje“ – situaciją komentavo nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ organizacijos vadovė Karilė Levickaitė.
