Nevyriausybininkai ragina apsaugoti lietuvį, plukdantį humanitarinę pagalbą į Gazą

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos apsaugoti Lietuvos pilietį, humanitarinėje flotilėje plaukiantį į Gazą. Lietuvis Aleksandras Chichlovskij kartu su daugiau nei  500  jūrininkų, gydytojų, menininkų, politikų, aktorių ir aktyvistų gabena per pusšimtį tonų maisto ir kitų išgyvenimui būtiniausių reikmenų į bado krečiamą ruožą. Trečiadienį Izraelis dronais atakavo flotilę. Visuomenininkai primena, kad tai – ne pirmas kartas, kai Izraelis atakuoja humanitarinę pagalbą gabenančius laivus, o dalis atakų praeityje baigėsi žūtimis.

„Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šią savaitę akcentavo būtinybę telkti humanitarinę pagalbą katastrofiškoje situacijoje esantiems palestiniečiams Gazoje ir spausti Izraelį ją įleisti. Manome, kad dėmesys ir pagalba flotilei būtų vienas iš būtinų žingsnių Lietuvai realiais veiksmais įgyvendinant deklaruojamą humanitarinę poziciją“, – teigia vienas kreipimosi rengėjų, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis.

Skirmantas Bikelis, asmeninio archyvo nuotr.

Anksčiau Izraelis tarptautiniuose vandenyse yra jėga stabdęs tokių flotilių patekimą į neteisėtai blokuojamą Gazos ruožą. Ši flotilė taip pat buvo jau kelis kartus atakuota dronais, o rugsėjo 24 d. paryčiais atakuotas ir A. Chichlovskij laivas.

„Apie vidurnaktį pastebėjome apie 15 dronų, sekančių mus labai trumpu atstumu. Po 30 minučių ant kolegų buvo numestos cheminės medžiagos, kurios apdegina odą, gali apakinti bei kitai rimtai sutrikdyti sveikatą.  Jie buvo apie 60 metrų nuo mūsų. Mūsų radijo komunikacijos buvo užblokuotos. Tada prasidėjo grandinė atakų – jie taikėsi į bures, mastus, radarus“, – pasakojo A. Chichlovskij.

Aleksandras Chichlovskij flotilėje, asmeninio archyvo nuotr.

Kreipimesi primenama, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) dar praėjusių metų sausį įpareigojo Izraelį nutraukti bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti genocido dalimi, įskaitant maisto ir kitų būtiniausių pragyvenimo išteklių griežtus ribojimus. Praėjus dviem mėnesiams po šio sprendimo, TTT konstatavo, kad Izraelis nepaiso įpareigojimų ir „katastrofinės gyvenimo sąlygos“ Gazoje tik blogėja. Tuo tarpu Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pernai lapkritį konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad prieš palestiniečius Gazoje kaip nusikalstama karo taktika naudojamas badas ir sąmoningas kančių kėlimas ribojant vaistų (įskaitant nuskausminamuosius) tiekimą.

Gazos gyventojai patiria ne tik nuolatinius apšaudymus, perkėlimus, katastrofinį vandens, medicinos paslaugų trūkumą, bet ir badą, sukeltą Izraelio blokados.

„Po 11 savaičių trukusios visiškos Gazos Ruožo blokados šių metų pavasarį situacija pasidarė katastrofinė. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos Bado priežiūros komitetas (FRC) rugpjūčio mėnesį paskelbė, kad Gazos miesto regione pasiektas katastrofinis aukščiausias (penktas) maisto trūkumo lygis, tai yra badas. Iš Ruožo šiaurinės dalies informacijos nėra, bet, FRC teigimu, situacija ten greičiausiai yra tokia pati ar net blogesnė. Ketvirto laipsnio – ekstremali – maisto trūkumo situacija paskelbta likusioje Ruožo teritorijoje. O artimiausiais mėnesiais prognozuojamas situacijos blogėjimas“, – teigia dr. Skirmantas Bikelis.

Skirmantas Bikelis, asmeninio archyvo nuotr.

Kreipimesi akcentuojama, kad pagal tarptautinę teisę laivai, gabenantys humanitarinę pagalbą, jų įgulos, negali būti nei atakuojami, nei sulaikomi, negali būti sulaikomas ir humanitarinis krovinys. Juo labiau, kad Izraelis Tarptautinio Teisingumo Teismo yra įpareigotas nutraukti veiksmus, kurie lemia katastrofišką humanitarinę Gazos gyventojų padėtį.

„Nepaisant to, į Gazą plaukiantys humanitarinių misijų laivai buvo ne kartą užpulti, taip pat ir  dabar plaukianti GSF flotilė. Rugsėjo 9-10 d. prie Tuniso krantų, kaip manoma Izraelio dronais, buvo atakuoti ir užsidegė du flotilės laivai. Trečiadienio naktį buvo atakuotas ir Aleksandro laivas. Anksčiau tokių atakų yra buvę daugybė, per 15 metų Gazą pasiekė tik keli laivai. 2010 m. įvyko ir itin tragiškas Mavi Marmara incidentas, kai Izraelio kariai, išsilaipinę flotilės laivuose, nužudė 9 žmones, 30 sužeidė, vienas jų nuo sužalojimų vėliau mirė“, – primena teisininkas dr. Skirmantas Bikelis.

Visuomenininkai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininką Juozą Oleką, Vyriausybės vadovę Ingą Ruginienę bei Užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Kreipimesi reikalaujama vykdyti deklaruojamą humanitarinę poziciją ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas flotilės įgulų ir laivų saugumas bei nebūtų jai kliudoma pristatyti humanitarinę pagalbą į Gazą. Taip pat reikalaujama, kad būtų teikiama visokeriopa pagalba flotilėje plaukiančiam Lietuvos piliečiui ir kitiems flotilės dalyviams tuo atveju, jeigu Izraelis panaudotų  jėgą ar kitas neteisėtas priemones prieš flotilę.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Diversity Development Group, Įvairovės edukacijos namai, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Tolerantiško jaunimo asociacija bei kitos, daugiausiai žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos.