Kas atsitiko? Rugsėjo 28 dieną, ketvirtadienį, vidury baltos dienos ir visai netoli Seimo, priešais Martyno Mažvydo biblioteką, buvo pažeistos konstitucinės žmonių teisės – jų teisė susiburti į susirinkimą ir aptarti, ką jiems norėjosi. Kaip liūdna, sakytumėt, mažoka policijos miesto gatvėse, pastebėtumėt. Gal ir taip, bet šiuo atveju pažeidimas įvyko šalia stovint policijos pareigūnams ir nebyliai stebint situaciją pro tamsius akinius. Kai žmonių teisių nepadeda apginti tie, kuriems yra pavesta ginti, saugoti, padėti, darosi labai nejauku.
Minėtas susirinkimas buvo nedidelis Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizuotas renginys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatoms aptarti. Jis buvo sutrikdytas tuzino organizuotų vyrų, atvirai deklaruojančių savo neapykantą LGBTQ žmonėms. Jie atėjo nešini didelėmis vėliavomis ant ilgų kotų, patraukė tiesiai į erdvę tarp susirinkimo kalbėtojų ir kitų dalyvių. Užsipuolė renginio organizatorių. Trypė susirinkusiųjų patiestą jų vertybes simbolizuojančią vėliavą. Tęsti LGBTQ teisių gynėjų susirinkimo programą pasidarė neįmanoma. Susirinkimas nutrūko. Kaip vėliau pranešė naujienų agentūros ir radijo reporteriai – „policijai įsikišti neprireikė“.
Ar tikrai policijai įsikišti nereikėjo? Policija yra ne kartą sėkmingai bendradarbiavusi su LGBTQ renginių organizatoriais ir užtikrinusi tvarką, kad renginiai įvyktų nepaisant agresyvių priešiškai nusiteikusių tipų bandymų juos sutrikdyti. Pavyzdžiui, 2022 metų Pride eitynėse Kaune. Šįkart smurto pavojaus ženklų nebuvo, susirinkimas sutrikdytas kitais būdais.
Policijos atstovas spaudai Rolandas Matonis socialiniuose tinkluose paaiškino, kad policija padarė išvadas po to, kai sulaukė kritikos dėl 2021 metų birželį vykusio Šeimų sąjūdžio renginio – nusprendė nebesiimti priemonių prieš kontraprotestuotojus, nebent būtų pradėti daryti teisės pažeidimai. Tąkart Vingio parke keliems žmonėms, pasipuošusiems LGBTQ simbolika ir norėjusiems sudaryti bent vizualinę opoziciją vykstančiame renginyje deklaruojamoms idėjoms, policija primygtinai liepė to nedaryti ir renginio idėjoms oponuojančią simboliką paslėpti. Nors kažin, ar be savo pozicijos vizualaus deklaravimo, tie keli žmonės būtų ėmęsi veiksmų, kad būtų sutrikdytas keliatūkstantinis renginys.
Šįkart situacija buvo kitokia. Oponentai skaičiumi nedaug nusileido LGL renginio dalyviams, veikė iššaukiančiai, kryptingai ir greitai susirinkimą padarė neįmanomu.
Kaip Lietuvos žmonėms vertinti tai, kas įvyko? Ar vykstančiuose renginiuose galima užsiimti kontraprotestais, t. y. reikšti nepritarimą renginio tikslams ir idėjoms? Ar policija turi reaguoti, jei smurto nenaudojama, bet kitaip keliamas chaosas, trikdoma susirinkimo eiga?
Vladimiras Simonko ir Antanas Kandrotas-Celofanas, protesto akimirka, Augusto Didžgalvio nuotr.
Šie klausimai kyla visose demokratinėse visuomenėse. Kur demokratija, ten karšti ginčai, protestai ir kontraprotestai neišvengiami. Teisę susirinkti visų nuomonių žmonėms numato mūsų Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas. Europos Žmogaus Teisių Teisme jau būta ne vienos bylos, kur aiškintas šios teisės turinys ir ribos. Išsamų teisės į susirinkimus įgyvendinimo komentarą yra pateikęs Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas. Susirinkimų teisės įgyvendinimo gaires yra surašiusi Venecijos komisija – patariamoji Europos Tarybos institucija, kurią sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai iš 46 Europos ir 15 kitų valstybių.
Taigi, ar galima kontraprotestuoti renginyje? Taip. Teisę rinktis ir atstovauti savo poziciją turi tiek viena, tiek kita pusė. Kontraprotestuotojai turi teisę būti regimu ir girdimu atstumu nuo to susirinkimo, kurio idėjoms jie oponuoja. Tačiau jie neturi teisės imtis tokių veiksmų, kuriais siekiama rimtai sutrikdyti ar net sužlugdyti oponentų galimybę pasinaudoti savo teise į susirinkimą. Negalima naudojantis savo teise paneigti kitų žmonių teises. Valstybė (konkrečiai policija) turi pareigą užtikrinti, kad kontraprotestuotojai to nepadarytų vienu ar kitu būdu. Ko šį ketvirtadienį policija neužtikrino.
Venecijos komisijos gairės numato, kad valstybė turi užtikrinti, kad susirinkimo organizatoriai turėtų galimybę be vizualinių ir garsinių trukdžių bendrauti su savo auditorija. Šįkart įsibrovėlių grupuotė iš karto nusitaikė į erdvę tarp pranešėjų ir klausytojų ir ėmė ten sklaidytis. Policijai pasirodė, kad tai netrukdo susirinkusiems LGBTQ teisių gynėjams naudotis savo susirinkimų teise.
Venecijos komisijos gairės pabrėžia, kad kontraprotestai, kurių vienintelis, pagrindinis ar kad ir šalutinis tikslas yra fiziškai neleisti kitiems žmonėms įgyvendinti teisės į susirinkimus, neleistini. Atitinkamai išeitų, kad policija turi imtis aktyvių priemonių tokius įsibrovėlius pašalinti – įkalbėti juos pasitraukti per saugų atstumą, o deryboms nepavykus – patraukti juos jėga. Ko nebuvo padaryta šį ketvirtadienį netoli Seimo. Policijos atstovas socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad nesiimdama veiksmų policija parodė, kad jos darbo metodai yra kitokie nei baltarusių omono. Deja, aptariamą ketvirtadienį mūsų policijos metodai skyrėsi ir nuo vakarietiškos demokratijos valstybių policijos darbo metodų.
Po visam policija pradėjo keletą tyrimų dėl atskirų LGBTQ žmonių nekentėjų veiksmų. Kad ir kokie būtų tyrimo ir patraukimo atsakomybėn rezultatai, žala padaryta, ketvirtadienio renginys grubiai nutrauktas, susirinkę žmonės emociškai užgauti. Pasitikėjimas Lietuvos policija susvyravo. Lietuvos valstybė neįvykdė įsipareigojimų savo piliečiams numatytų Konstitucijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse. Ar valstybės vadovas, ar kitos valdžios institucijos sureaguos, pasisakys, kad įvyko apmaudi klaida ir užtvirtins, kad konstitucinės žmonių teisės Lietuvoje yra svarbios ir jų įgyvendinimas garantuojamas? Ar ausyse skambės tik polietileninis žvengas? Klausom, laukiam.
