„Kasdien kankino jausmas, kad su manim kažkas negerai, tačiau tuomet nieko nežinojau apie translyčius žmones. Galvojau, kad esu nenormalus. Verkdavau dienom, ypač slėgė nežinomybė, kai net google paieškoje nebuvo aišku ko ieškoti, kokią sau diagnozę nusistatyti“, apie savo išgyvenimus pasakoja 18 metų Oskaras, translytis vyras.
Oskaras gyvena mažame miestelyje, artimiausiam ratui žmonių apie save jis papasakojo maždaug prieš trejus metus. Artimiausi žmonės bandė įtikinti, kad visa tai praeis.
„Vėliau, kai buvau 12 metų, pradėjau galvoti, kad man asmenybės susidvejinimas. Kalbėdamas telefonu, socialiniuose tinkluose, forumuose, prisistatydavau Oskaru, o realiame gyvenime buvau moteriškos lyties. Kai pasakiau močiutei, kad jaučiuosi kitos lyties, ji tikino, kad man dar praeis“, sako translytis vyras.
Nors šeima ir bandė įtikinti Oskarą, kad viskas praeis, tačiau jausmas, kad gyvena ne savo kailyje taip ir neapleido.
„Ir toliau kankino jausmas, kad su manim kažkas negerai. Sykį aptikau youtube filmuką apie trans žmones. Žiūrėjau tą video ir jaučiausi tarsi matyčiau save iš kitos perspektyvos, tačiau man buvo sunku su tuo susitaikyti, priimti informaciją. Vėliau prasidėjo depresijos laikotarpis ir jis atslūgo tik tada, kai susitaikiau pats su savimi, kai priėmiau save tokį, koks esu. Tada palengvėjo“, prisimena Oskaras.
Nori pasikeisti asmens dokumentus – pasikeisk lytį
„Lietuvoje gali nueiti pas gydytoją, gauti diagnozę F.64 – lyties tapatumo sutrikimas, kurią turi patvirtinti trys psichiatrai, ir tada galiausiai sužinai, kad norėdamas pasikeisti asmens dokumentus, visų pirma, turi praeiti hormonų kursą, pasidaryti lyties keitimo operaciją ir tik tada teisminiu keliu pasikeisti asmens dokumentus. Tačiau Lietuvoje nei hormonų terapija nei lyties keitimo procedūros netaikomos. Taigi taip išeina, kad gali, bet iš tiesų negali“, sako Oskaras.
Nors net 35-iose Europos valstybėse yra teisinį lyties pakeitimo pripažinimą reglamentuojantys teisės aktai. O Europos Taryboje 2015 metais priimta Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija, kurioje kalbama apie tai, kad kiekvienam translyčiui asmeniui turi būti sukurtos greitos, skaidrios ir prieinamos administracinės procedūros pasikeisti dokumentus.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės klausimams Natalija Bitiukova pažymi, kad nors translytiškumas pagal pasaulinę ligų klasifikaciją priskiriamas ligai, tačiau „pagal geriausią užsienio šalių praktiką ir kur eina žmonių teisių diskursas – translytiškumas nėra liga, tai yra kaip asmuo suvokia savo lytį. Tačiau Pasaulinė ligų klasifikacija taikoma Lietuvoje, todėl gavęs pažymą asmuo gali kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą bendrąja tvarka ir pats turi apmokėti sveikatos priežiūros išlaidas. Hormoninių preparatų Lietuvoje translyčiai asmenys negali gauti, negali būti atlikta ir lyties keitimo operacija. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad nes visi translyčiai asmenys nori keisti lytį medicininiu keliu“.
Natalija Bitiukova, Alinos Ožič nuotr.
Todėl Lietuvoje translyčiai asmenys susiduria su absurdiška situacija, kai norėdami pasikeisti asmens dokumentus privalo atlikti medicininę lyties keitimo operaciją ir tik tada kreiptis į nacionalinį teismą. Tačiau ne visi translyčiai asmenys nori gultis ant operacinio stalo, o valstybė tarsi nepalieka kito pasirinkimo.
„Užsienyje po diagnozės rekomenduojamas trijų mėnesių lankymasis pas psichoterapeutą, o Lietuvoje nieko, gauni diagnozę ir gyvenk kaip nori. Gali išvykęs į užsienį pasidaryti lyties keitimo operaciją, bet tai jau yra žmogaus žalojimas, nes dalis translyčių žmonių nekompleksuoja dėl to, ką turi kelnėse. Aišku yra ir kita dalis, kuri dėl to kompleksuoja, tačiau lyties keitimo operacijos nėra ištobulintos, netinkamai funkcionuoja“, sako translytis Oskaras.
Be to, pasak Oskaro, kitas svarbus aspektas – informacijos ir specialistų trūkumas.
„Lietuvoje reiktų bent vienos gender klinikos, kur būtų psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai specializuoti šiuo klausimu, kur gautum atsakymus, kas esi ir ką daryti, svarbu ir hormonų terapiją. Reikia normalios galimybės pasikeisti dokumentus. Nes dabar nuėjęs pas psichiatrą turėjau jam aiškinti apie save iš to, ką mačiau youtube kanale, nes jis neturėjo jokios informacijos apie translyčius žmones“, pasakoja translytis vyras.
Asmens dokumentai turi būti keičiami
Asmens dokumentų keitimas itin jautrus ir būtinas spręsti klausimas nedelsiant, nes translyčiai asmenys nuolat priversti kęsti keblias ir nemalonias situacijas.
Oskaras pasakoja, kad prireikus pateikti asmens dokumentus nuolat susiduria su nemaloniomis situacijomis. „Žmonės pažiūri į dokumentus, tada į mane, vėl į dokumentus ir išpučia akis, kiti net išsižioja“.
Oskaras, Arcana Femina/ LGL nuotr.
ES Pagrindinių teisių agentūros atlikto lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT*) respondentų tyrimo duomenimis, 60 proc. apklaustų translyčių asmenų Lietuvoje per pastarųjų penkerių metų laikotarpį patyrė fizinį smurtą arba seksualinę prievartą, o 55 porc. translyčių respondentų susidūrė su diskriminacija ar priekabiavimu dėl savo lytinės tapatybės per paskutinius 12 mėnesių*.
*European Union Agency for Fundamental Rights, 2015 m.
Pasak N. Bitiukovos, „žmogus, kuris suvokia save translyčiu asmeniu, be gydytojų pažymos turėtų turėti galimybę nueiti į civilinės metrikacijos skyrių ir paprasta administracine tvarka pasikeisti įrašą asmens dokumentuose. Tada asmeniui paliekama apsisprendimo teisė – ar jis nori medicininiu keliu pasikeisti lytį ar ne. Ir žinoma, jei jis norėtų tą padaryti sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti prieinamos Lietuvoje. Ar jos mokamos ar nemokamos – kitas klausimas. Tačiau pasikeisti dokumentus paprasta tvarka turėtų būti įmanoma“.
Net 17 ES valstybių yra taikoma tokia praktika, kad asmeniui be privalomosios chirurginės operacijos reikalavimo yra keičiamas lyties įrašas į tokį, kokį jis nori, nes tik tokiu būdu galima apsaugoti translyčių asmenų žmogaus teises.
