Nuteistųjų probacija – ar griežtinimas pasiteisins?

Praėjusių metų lapkričio mėnesį, Kražiuose probuojamam asmeniui įvykdžius 4-ių moterų žmogžudystes, visuomenė ėmė garsiai abejoti probacija ir jos nauda, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė užsimojo siūlyti Seimui griežtinti probacijos sąlygas. Prezidentės patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Valdemaras Sarapinas teigia, kad 4-ių žmogžudysčių atvejis parodė, jog, laiku nesiėmus priemonių, kyla pavojus visuomenei. Priešingai mano Teisingumo ministras Juozas Bernatonis: esą nuomonė, jog lygtinai į laisvę išėję asmenys vėl padaro naujus nusikaltimus, yra mitas, nepagrįstas jokiais skaičiais. Bet kuriuo atveju, Vilniaus rajono probacijos tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė ir Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė nesidžiaugia įstatymo pataisomis. Specialistės įsitikinusios, kad probacijos griežtinimas nei probuojamųjų alkoholizmo, nei darbuotojų trūkumo problemų neišspręs. Aišku viena: kasmet didėjant probacijai skirtam biudžetui, paslaugos kokybė turi kilti.

2014-aisiais probacijai skirtas biudžetas siekė 3,2 mln. eurų, 2015 m. 3,8 mln. eurų, 2016 m. – 4,083 mln. eurų. Kalėjimų departamento duomenimis, nuo šių metų probacijos tarnybose pradės dirbti mediatoriai – darbuotojai, taikantys taikinamojo tarpininkavimo priemones tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų. Probacijos tarnybose planuojama įsteigti 14 mediatorių etatų.

Šiuo metu Probacijos tarnybos vykdo per 8700 probuojamųjų  kontrolę, priežiūrą, teikia įvairią pagalbą grįžtant į visuomenę. Nuteistieji taip pat dalyvauja programose, kurios motyvuoja nuteistuosius keisti savo elgesį, o ES ir dvišaliu pagrindu skiriamos lėšos probacijos sistemą daro dar modernesnę. Todėl nuo įstatymo įsigaliojimo 2012 m. programose dalyvaujančių asmenų skaičius nuolat auga.

,,Atsižymėjimas“ nėra probacija

Vilniaus rajono probacijos tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė pasakoja, kad kalbant apie probaciją,  dažnai vartojamas žodis ,,atsižymėti“ yra neatitinkantis įstatymo nuostatų. Įstatymas pateikia formuluotę, už kurios slypi plati darbo sfera. Kiekvienas žmogus, patenkantis į probacijos tarnybą kaip klientas, yra labai skirtingas, tad ir darbo apimtis bei pobūdis su kiekvienu asmeniu skirtingas.

Surenkama informacija apie probuojamojo buvusius nusikaltimus, įvertinama darbinė patirtis, noras integruotis į visuomenę, mąstymas ir elgesys, ar būta bandymų nusižudyti, naudotas smurtas prieš kitus asmenis. Taip pat – ar asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ar ji pastovi, neskatinanti nusikalsti; kaip gebama tvarkyti lėšas, ar yra įsiskolinimų, kurie demotyvuoja įsidarbinti; kokie santykiai su šeima; ar linkęs į priklausomybes.

Šios sritys vertinamos balais, kurie vėliau skaičiuojami, ir tai lemia, kokiai rizikos grupei asmuo priklauso: žemai, vidutinei ar aukštai. Dalyvaujant pažeidėjui, sudaromas individualus priežiūros planas, atkreipiant dėmesį į jo problemas. Probacijos specialistai, rinkdami informaciją ir dirbdami su probuojamuoju, kontroliuoja, kaip asmeniui pavyksta daryti pažangą.

Visiems probuojamiesiems taikoma elgesio kontrolė, tik skiriasi jos intensyvumas, atsižvelgiant į asmens rizikos lygį ir elgesį probacijos metu. Elgesio kontrolę sudaro individualus prevencinis darbas, dokumentų ir informacijos, reikalingų probacijos sąlygų įvykdymui užtikrinti, rinkimas.Taip pat – tikrinimas lankantis probuojamojo gyvenamojoje vietoje tam tikru nakties metu. Prižiūrima, ar probuojamasis nevartoja psichikos veikiančių medžiagų, ar atlygina teismo paskirtą atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą. Atitinkamuose registruose stebima, ar asmuo buvo baustas administracine tvarka, ar dirba (registruojasi darbo biržoje).

Marta Gavrilovienė, Kalėjimų departamento nuotr.

Nuteistieji kalėjime regresuoja

Vilniaus arkivyskupijos ,,Carito“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė sako, kad jai net keista, jei buvę kaliniai pakartotinai nenusikalsta, mat jie tiesiog negeba pragyventi. Tad probacija esą yra jų išsigelbėjimas: darbuotojai suteikia reikiamą informaciją, kontroliuoja ir gelbsti nuo nusikaltimų. Užtikrinamas ir visuomenės saugumas, mat probuojamieji tikrinami, ar naktimis laiką leidžia namuose. Be to, asmens probavimas valstybei finansiškai kainuoja mažiau nei laikymas įkalinimo įstaigoje.

Paklausta, kokiu būdu iš kalėjimo išėjusiam žmogui reikėtų įsijungti į visuomenę, R. Čižauskaitė sako, kad pirmiausia pokyčių reikia įkalinimo įstaigose. Ne paslaptis, užimtumo ten esama labai mažai, tad bausmę atlikę žmonės išeina visiškai praradę įgūdžius.

,,Paprastai kalėjime jie nieko neveikia: visą dieną žiūri televizorių arba daug sportuoja. Fizinę išraišką gerina, o protas nedirba, nors nuo to ir reikėtų pradėti“, – įsitikinusi Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė R. Čižauskaitė.

Vadovė pabrėžia, kad ,,Carito“ savanoriai vyksta į įkalinimo įstaigas teikti psichologinę pagalbą. Tačiau tai vyksta slaptai, mat kaliniai nenori, kad apie tai sužinotų aplinkiniai. Išėjusiems į laisvę tokia pagalba būna antraeilis dalykas, nes svarbiausia pasirūpinti maistu ir pastoge. Psichologinėmis konsultacijomis domisi jau dirbantys ir kitame lygmenyje esantys žmonės.

Raimonda Čižauskaitė, Lauros Kryževičiūtės nuotr.

Kaliniams reikalingi tarpininkai

 Su kaliniais dažnai bendraujanti R. Čižauskaitė sako, kad labai reikalingi tarpininkai – žmonės, kurie būtų kartu su kaliniais tiek įkalinimo įstaigoje, tiek lydėtų juos po bausmės atlikimo. Tai būtų žmonės, kuriais nuteistieji bent minimaliai pasitikėtų ir tikėtų jų teikiama informacija, mat įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų ir nuteistųjų bendravimas yra itin formalus ir šaltas.

R. Čižauskaitė prisiminė atvejį Pravieniškių pataisos namuose, kai įprastose situacijose sudėtingai besiorientuojančiam, laisvėn išleistam, gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui reikėjo nuvykti į Vilniaus nakvynės namus. Susisiekus su pataisos namų administracija ir paprašius informuoti, kuriuo laiku pasitikti asmenį stotyje, R. Čižauskaitei buvo pasakyta, kad tokia paslauga neteikiama. Specialistė sako , kad darbas įkalinimo įstaigoje pasibaigia ties įstaigos vartais.

R. Čižauskaitės įsitikinimu, Probacijos tarnyba nepajėgi viena išspręsti kalinių integracijos problemos. Reikia daugiau socialinių partnerių ir paslaugų, kur būtų galima nukreipti žmones, kuriems reikalinga pagalba. Priežiūros kontrolė yra naudinga, tačiau vien to esą nepakanka.

,,Vien dėl žmogiškųjų išteklių stokos probacijos tarnybos darbuotojai nepajėgūs įsigilinti į žmogaus situaciją ir lydėti jį probacijos laikotarpiu“, – sako R. Čižauskaitė, pridurdama, kad bet kokiu atveju probacija geriau už žmogaus kalinimą dėl galimybės pasitaisyti. Kalėjimo aplinkoje tai esą vargiai įmanoma.

Svarbiausia – visuomenės saugumas

Probacijos sistemoje spragų įžvelgia ir Prezidentės patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Valdemaras Sarapinas, kuris įsitikinęs, kad gyventojų saugumas yra vienas pagrindinių valstybės uždavinių. Kražiuose nužudytų moterų atvejis esą parodė, kad, laiku nesiėmus priemonių, kyla pavojus visuomenei. Tad inicijuotas probacijos įstatymo griežtinimas  būtų taikomas tik nuteistiesiems, kurie būdami laisvėje vėl kelia pavojų visuomenei.

Valdemaras Sarapinas, Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Tokiais atvejais, V. Sarapino teigimu, probacijos tarnybos turėtų nedelsiant kreiptis į teismą, asmenį izoliuojant nuo visuomenės. Tad įstatymo pataisomis siūloma, kad jei probacijos sąlygomis laisvėje esantis asmuo nevykdo teismo priskirtų įpareigojimų, probacijos pareigūnai turėtų per 24 valandas kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo pagal nuosprendį. Teismas tokį kreipimąsi turėtų išnagrinėti per 3 darbo dienas.

Prezidentės patarėjas sako, kad nepaisant veikiančios probacijos sistemos ir veiksmingumo (apie 6 proc. probuojamų asmenų teismų sprendimais pasiunčiami atlikti bausmės), kiekvieno probuojamojo priežiūra turi būti išskirtinai individualizuota ir vykdoma akylai, nes kalbama apie nuteistus asmenis.

,,Asmenims, vertinantiems probacijos suteiktas galimybes, niekas nesikeičia. Tokiems asmenims probacija gali būti nutraukiama net anksčiau laiko“, – teigia V. Sarapinas.

Prieš išleidžiant į laisvę – kruopštus tikrinimas

Kiek kitokios nuomonės laikosi Teisingumo ministras  Juozas Bernatonis, kurio manymu, probacija yra veiksminga, o nuomonė, jog probuojamieji kartoja nusikaltimus, yra klaidinga. J. Bernatonis tiki probacijos veiksmingumu, mat kuriant šį modelį buvo panaudota kitų valstybių geroji patirtis.

J. Bernatonis sako, kad anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos išleidžiami į laisvę yra kruopščiai tikrinami. Specialiose komisijose, svarstančiose nuteistųjų prašymus juos lygtinai paleisti, dalyvauja ir visuomenės  atstovai. Komisijos sprendimus turi patvirtinti teismas.

J. Bernatonis tikina, kad iki šiol paplitusi nuomonė, jog lygtinai į laisvę išėję asmenys vėl padaro naujus nusikaltimus, yra mitas, nepagrįstas jokiais skaičiais. Pradėjus taikyti probaciją, nusikalstamumas tarp lygtinai paleistų asmenų sumažėjo kone dvigubai.

Iš 1000-čio lygtinai paleistų ir probuojamų asmenų maždaug 6-iems procentams asmenų pradedami nauji ikiteisminiai tyrimai dėl įvykdytų naujų nusikaltimų. 2009-aisiais, kai dar nebuvo taikoma probacija, dėl naujų nusikaltimų pradėti ikiteisminiai tyrimai maždaug 9-iems procentams lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleistų asmenų.

Juozas Bernatonis, Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Sistema gerėja?

Paklaustas, ar po 2015 m. lapkričio mėnesį Kražiuose įvykdytų 4-ių moterų žmogžudysčių, kurias įvykdė probuojamas asmuo, vis dar tiki veiksminga probacijos sistema, ministras atsiųstame atsakyme raštu išsisuka nuo tiesaus atsakymo.

J. Bernatonis priminė, kad probacijos sistemoje dirbantys pareigūnai yra ne kalėjimų prižiūrėtojai, o kuratoriai, bendradarbiaujantys su probuojamu asmeniu, policijos pareigūnais ir bendruomenių atstovais.

Kai kurie probatoriai, ministro teigimu, vienu metu dirba su iki 50-ies probuojamųjų, gyvenančių keliose savivaldybėse. Kita problema – silpnos bendruomenės, neinformuojančios probatorių apie savo narių problemas.

Tačiau probacijos sistema, J. Bernatonio teigimu, yra dinamiška ir keičiasi – jau priimti sprendimai dėl darbuotojų kompetencijų ugdymo, teisės aktų tobulinimo, bendradarbiavimo su visuomene ir valstybės institucijomis stiprinimo. Taip pat – dėl personalo kontrolės ir aprobuojamų asmenų priežiūros individualizavimo procedūrų gerinimo.

Griežtinimas nedžiugina

Vilniaus rajono probacijos tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė nesidžiaugia probacijos griežtinimu. Jos nuomone, tai nieko nesprendžia: nei alkoholizmo, nei resursų problemų. Mat probacijos darbuotojų mažai, klientų – daug. Darbo programos sudėtingos, o apmokytų žmonių nedaug, ir kalėjimas yra tarsi kraštutinė priemonė.

,,Kyla klausimas, ar tikrai kiekvienas teismo priskirtų įpareigojimų nevykdymas įrodo asmens pavojingumą, dėl ko reikėtų jį uždaryti į kalėjimą“, – sako M. Gavrilovienė.

Specialistė pasakoja, kad paprastai po 3-iojo probuojamo asmens pažeidimo probacijos tarbybos darbuotojai surenka medžiagą ir kreipiasi į teismą. Tai užtrunka 1-2 savaites. Terminas nebuvo nustatytas, mat, M. Gavrilovienės manymu, turėtų egzistuoti pasitikėjimas probacijos tarnyba.

Sunkumų, pašnekovės teigimu, sudarys tai, probacijos tarnyba dirba tik darbo dienomis iki 17 val, tad per 24 valandas kreiptis į teismą kartais būsią tiesiog neįmanoma.

M. Gavrilovienė mano, kad probacijos sąlygų griežtinimas tik užkraus teismus darbu, nes teismas niekada po pirmojo pažeidimo nesodins asmens į kalėjimą. Pažeidimas esą nenurodo, kad asmuo yra toks pavojingas, kad jį reikia uždaryti į įkalinimo įstaigą.

Probacijos tarnybos direktorė apgailestauja dėl atgarsį sukėlusio nusikaltimo Kražiuose, tačiau sako, kad reikia suprasti, jog tokie įvykiai pasitaiko, bet į juos nereikėtų reaguoti spontaniškai.