Gruodžio 8 dieną Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos Vilniuje surengė nacionalinę konferenciją „Bendradarbiavimo tarp nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų svarba įgyvendinant politikos priemones prieš daugialypę diskriminaciją“. Konferencijos metu buvo apžvelgtos gerosios NVO, tame tame tarpe ir NLĮF NVO koalicijai priklausančių organizacijų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis patirtys.
Į Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo organizuotą konferenciją susirinkusius dalyvius Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga sveikino LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik. Politikas neslėpė, kad konservatyvioje Lietuvos visuomenėje ir ne mažiau konservatyviame rinkėjų interesams atstovaujančiame Seime efektyvus žmogaus teisių įtvirtinimas išlieka kontraversiška problema.
Konferencijos dalyvius taip pat sveikino renginį globojusios Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento Žmogaus teisių skyriaus vedėjas Donatas Butkus, pabrėžęs, kokia reikšminga Ministerijai galimybė bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, ypatingai Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros mechanizmo kontekste. Užsienio reikalų ministerijos Žmogaus teisių skyriaus vedėjo teigimu, NVO bendradarbiavimas su valstybės institucijomis yra ypatingai svarbus žmogaus teisių padėties gerinimo aspektas.
2017-ieji – ypatingi metai žmogaus teisių gynėjams Lietuvoje
Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui priklausančių organizacijų vardu renginio dalyvius sveikinęs Nacionalinės LGBT* žmogaus teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad 2017-ieji metai žmogaus teisių gynėjams Lietuvoje buvo ypatingi. LGL vadovo teigimu, NVO atstovams šie metai buvo svarbūs todėl, kad Seimo kontrolierių įstaiga tapo akredituota Nacionaline žmogaus teisių institucija. Žmogaus teisių institucija turėtų tapti reikšminga nacionalinės ir tarptautinės teisės sistemos dalimi, kadangi ji prižiūri, kaip valstybė įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
LGL vadovas Vladimiras Simonko, Augusto Didžgalvio nuotr.
LGL vadovas priminė, kad dar 2002 metais Lietuvoje buvo pristatytas Nacionalinis žmogaus teisių planas, tačiau tuo metu valstybė nesugebėjo užtikrinti veiksmingo šio plano įgyvendinimo. Vladimiras Simonko išreiškė viltį, kad savo veiklą pradėjusi akredituota Nacionalinė žmogaus teisių institucija imsis naujo plano parengimo ir žmogaus teisės Lietuvoje bus užtikrintos sistemiškai, atsižvelgiant į platesnį nacionalinį bei tarptautinį kontekstą.
Sveikindamas konferencijos dalyvius NLĮF atstovas taip pat pasidžiaugė, kad dvi žmogaus teisių organizacijų koalicijos, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija, žengė svarbius žingsnius siekiant oficialiai įregistruoti šias NVO koalicijas, ir vylėsi, kad NLĮF toliau sėkmingai bendradarbiaus su nacionaline žmogaus teisių institucija, žmogaus teisių priežiūrą atliekančiais ombudsmenais bei Užsienio reikalų ministerija. „Tikiuosi, kad ši konferencija taps dar vienu impulsu, siekiant skatinti glaudesnį nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą,“ – pabrėžė LGL vadovas.
Negalios NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo geroji patirtis: ar įmanoma lygiavertė partnerystė?
NLĮF nacionalinės konferencijos metu Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) projektų vadovė Klementina Gečaitė kartu su organizacijos savanorėmis Irmina Beneševičiūte ir Kristina Dūdonyte pristatė gerąją organizacijos patirtį bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybėmis.
LNF astovės apžvelgė 2014-2015 metais organizacijos įgyvendintą pilotinį projektą „Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo stiprinimas, tobulinant paslaugų teikimą neįgaliesiems bendruomenėse“, kurio įgyvendinimo metu Lietuvoje buvo adaptuotas nevyriausybinių negalios organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo modelis „AGENDA 50“, įvertinta bendradarbiavimo tarp šių sektorių padėtis ir galimybės bei atliktas bendradarbiavimo modelio pristatymas 20-yje Lietuvos savivaldybių ir pilotavimas 5-iose savivaldybėse: Vilniaus miesto, Kauno rajono, Alytaus miesto, Radviliškio rajono
ir Pasvalio rajono.
LNF atstovės (iš kairės): Irmina Beneševičiūtė ir Klementina Gečaitė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Lietuvos neįgaliųjų forumo Lietuvoje adaptuotas negalios NVO ir valdžios institucijų bendradarbiavimo modelis „AGENDA 50“ pasižymėjo negalios vertinimu per žmogaus teisių prizmę, lygiaverte NVO ir vietos savivaldos institucijų partneryste ir nuosekliu strateginiu planavimu. LNF įgyvendintu projektu siekta savivaldybėse formuoti planingą ir kryptingą politiką negalios klausimais, siekiant įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.
2015 metais atlikto Negalios NVO ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimo tyrimo ataskaitos duomenimis, siekdamos lygiavertės partnerystės, savivaldybės susiduria su NVO tarpusavio bendradarbiavimo, interesų derinimo ir žmogiškųjų išteklių stoka, o nevyriausybinės organizacijos patiria kliūtis dėl savivaldybėse nenumatyto NVO projektų finansavimo mechanizmo, likutiniu principu paremto NVO projektams planuojamo finansavimo bei vieningo supratimo stokos.
Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės pabrėžė, kad tinkamiausias šių problemų sprendimo būdas – įgalinantis dialogas tarp NVO vadovų, asmenų su negalia ir socialinę politiką vykdančių atstovų, atskleidžiant asmenų, kurie yra socialinėje atskirtyje, poreikius.
„Remiantis praktine LNF patirtimi, galima daryti prielaidą, jog atstovaujant neįgaliųjų interesus būtinas asmenų, turinčių negalią, iniciatyvumas bei aktyvumas, motyvacija įnešti indėlį į visuomenės gerovę. Tačiau socialinės politikos formuotojai taip pat privalo būti atviri asmenų, turinčių negalią, problemoms, atliepti pastarųjų poreikius bei gebėti kurti partneriškus santykius,“ – pabrėžė pranešėjos.
NVO ir žmogaus teisių priežiūrą atliekančių ombudsmenų bendradarbiavimo gerasis pavyzdys
Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo konferencijoje dalyvavusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė pasidalino gerąja Tarnybos patirtimi bendradarbiaujant su NLĮF NVO koalicija. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pabrėžė, kad nuo 2010 metų Tarnyba, bendradarbiaudama su NLĮF, sėkmingai įgyvendino 7 projektus. Pranešėjos teigimu, Tarnybos bendradarbiavimas su šia NVO koalicija leidžia dalintis žiniomis ir patirtimi, tiesiogiai pasiekti pažeidžiamas grupes visuomenėje bei užtikrinti efektyvią abipusę komunikaciją.
Kaip geruosius bendradarbiavimo tarp Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir NLĮF pavyzdžius Tarnybos atstovė išskyrė renginius 10-yje Lietuvos regionų: „Lygybės dienas“ miestų viešosiose erdvėse, žaidimą „Pažink“ ir diskusiją mokyklose bei susitikimus su darbdaviais, verslo įmonių atstovais, akademine bendruomene, savivaldybių darbuotojais, NVO ir profesinių sąjungų atstovais.
LGKT atstovė Mintautė Jurkutė, Augusto Didžgalvio nuotr.
M. Jurkutė taip pat pristatė bendro NLĮF ir Tarnybos vykdyto projekto kontekste organizuotas keitimosi patirtimi dirbuves, kurių metu partneriai lankėsi kiekvienoje NLĮF priklausančių organizacijų ir susipažino su organizacijos atstovaujamos pažeidžiamos visuomenės grupės patiriamais iššūkiais. „Buvo gera stebėti, kaip NLĮF priklausančių organizacijų atstovai pozityviai konkuravo dėl to, kas suorganizuos šauniausias keitimosi patirtimi dirbtuves ir tuo pačiu įgijo platesnį supratimą apie Lietuvoje egzistuojančias žmogaus teisių problemas ir tapo socialiai jautresni kitų socialinių grupių atžvilgiu,“ – tikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Dar vienas puikus NLĮF ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimo pavyzdys – bendra iniciatyva organizuoti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Nuo 2014 metų, kai apdovanojimai buvo organizuoti pirmą kartą, jau apdovanoti 37 asmenys, organizacijos, idėjos, projektai, iniciatyvos, poelgiai ar veiksmai, prisidėję prie lygybės ir įvairovės sklaidos bei puoselėjimo Lietuvoje.
Įspūdingo „Maisto banko“ spurto paslaptis
Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo konferencijoje pranešimą skaičiusio „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, labdaros ir paramos fondo, renkančio paramą maistu ir dalinančio ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms, „Maisto bankas“ sėkmės paslaptis – ne prašymų valdžios institucijoms teikimas, o bendradarbiavimo iniciatyvos siūlymas ir padėka už dalinimąsi. Pasak V. Ilgiaus, būtent tokio požiūrio dėka, „Maisto bankas“ per 16 metų nuo fondo įkūrimo tapo didžiausia labdaros organizacija Lietuvoje, 2016 metais 73 miestuose ir rajonuose, bendradarbiaujant su 754 socialinėmis organizacijomis,
išdalinusia 7710 tonų maisto už 11,2 mln. eurų.
„Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius, Augusto Didžgalvio nuotr.
„Nėra vieno algoritmo, kaip pradėti bendradarbiauti su valdžios institucijomis ar verslo atstovais. Reikia turėti ką pasiūlyti, dirbti su žemesnės grandies sprendėjais ir efektyviai didinti organizacijos veiklos žinomumą,“ – pabrėžė „Maisto banko“ atstovas. Kaip vieną didžiausių labdaros organizacijos laimėjimų, pranešėjas išskyrė sėkmingą bendradarbiavimą su mažmeninės prekybos tinklu „Iki“, nuo 2009 metų dovanojusiu maisto už 21,7 milijono eurų. Pasak pranešėjo, agituojant skirti paramą, ypatingai svarbu aiškiai ir tiksliai nurodyti, kam ji bus skirta ir kokios konkrečiai naudos turės. V. Ilgiaus teigimu, kiekvienas „Maisto banko“ rėmėjo skirtas euras tampa 24 valgio porcijomis tiems, kuriems jo trūksta.
Bendradarbiavimo principas Nacionalinės žmogaus teisių institucijos veikloje
Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo konferencijoje dalyvavęs Seimo kontrolierių įstaigos vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius supažindino su įstaigos kaip Nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) veikla. 2017 m. kovo 23 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių akreditacijos pakomitečio ir Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI) sprendimu, Seimo kontrolierių įstaiga akredituota Nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą.
Pranešėjo teigimu, akredituojant Seimo kontrolierių įstaigą Nacionaline žmogaus teisių institucija, buvo vertinamas esamas įstaigos pasirengimas tapti A lygiu akredituota NŽTI. Suteikiant A statusą, GANHRI pasiūlė įvertinti galimybes įstatyme aiškiau apibrėžti žmogaus teisių propagavimo mandatą bei vystyti, formalizuoti bei palaikyti ir bendradarbiavimą su kitomis žmogaus teisių institucijomis ir pilietine visuomene.
Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius, Augusto Didžgalvio nuotr.
Seimo kontrolierių įstaigos atstovas pabrėžė, kad Įstaigos, kaip NŽTI, veiklos programą vykdys Seimo kontrolieriai ir Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai. Šios funkcijos vykdymą koordinuos Žmogaus teisių biuro vadovas, šiuo tikslu buvo inicijuotos įstatymo pataisos, siekiant tiksliau apibrėžti Seimo kontrolierių veiklos tikslus, įskaitant žmogaus teisės į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, priežiūrą bei pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms skatinimą. Pasak V. Valentinavičiaus, analizuojant konkrečias visuomenei aktualias žmogaus teisių apsaugos ir pažeidimų prevencijos problemas, Seimo kontrolieriai vadovausis bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, tarptautinėmis organizacijomis, principu.
Geroji tarptautinės savanorystės projektų vykdymo patirtis ir trejopa nauda
NLĮF konferencijos metu taip pat pristatyta geroji Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL patirtis vykdant tarptautinės savanorystės projektus. LGL savanorių koordinatorės Kamilos Gasinskos teigimu, organizacijos jau dešimt metų vykdomi Europos savanorių tarnybos (EST) projektai turi naudos tiek patiems jauniesiems savanoriams, tiek organizacijai, tiek vietos LGBT* bendruomenei.
„Nuo 2007 metų LGL jau priėmė 18 EST savanorių iš Italijos, Turkijos, Portugalijos, Švedijos, Čekijos, Slovakijos, Suomijos, Vokietijos, Airijos. Savanorių įsitraukimas į žmogaus teisių judėjimą Lietuvoje ne tik leidžia labiau atsiverti, savotiškai išlaisvina vietos LGBT* bendruomenę, ypač jaunimą, bet ir skatina dar aktyviau kovoti už savo ir kitų teises,“ – tikino LGL savanorių koordinatorė.
LGL atstovė Kamila Gasinska, Augusto Didžgalvio nuotr.
Pasak pranešėjos, pagrindinis LGL vykdomų tarptautinės savanorystės projektų tikslas – sujungti organizacijos ilgametę patirtį bei savanorių idėjas, kūrybinius sprendimus, ir LGBT* žmonių įsitraukimą visuomenėje užtikrinti per jų matomumo didinimą ir dalyvavimo demokratiniuose procesuose (ypač jaunimo) skatinimą.
Asociacijoje LGL EST savanoriai, veikdami drauge su ilgamečiais judėjimo nariais, vietos savanoriais ir darbuotojais, dalinasi savo žiniomis, patyrimais, požiūriais, kartu mokosi, pritaiko anksčiau įgytas ir formuoja naujas kompetencijas, kurios praverčia ateityje renkantis savo veiklos kryptį, įsiliejant į gimtosios valstybės ar platesnę Europos Sąjungos darbo rinką.
Tarptautinės savanorystės projektai taip pat telkia, mobilizuoja ir įgalina LGBT* jaunimą Lietuvoje, daro tiesioginį poveikį LGBT* bendruomenės centre besilankantiems jaunuoliams ir
motyvuoja juos aktyviai įsitraukti į organizacijos veiklas, imtis aktyvių veiksmų kovojant už savo teises, įgyvendinant savo idėjas.
K. Gasinka taip pat pažymėjo, kad EST savanorių vykdomos veiklos, pavyzdžiui pagalba organizuojant konferencijas, „Baltic Pride ir „Vaivorykštės dienų“ renginius, bendruomenės stiprinimo veiklų organizavimas, informacijos sklaida, praturtina organizacijos patirtį darbo su jaunimu metodais,
atneša naujų idėjų bei požiūrių, pritraukia daugiau lankytojų į LGBT* bendruomenės centrą ir prisideda prie organizacijos matomumo didinimo bei teigiamo LGBT* žmonių įvaizdžio formavimo įvairių kampanijų ir akcijų metu.
Straipsnis parengtas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą (2017) NOBR-135.
