Skaitinys

Pablogėjo lietuvių nuomonė apie pabėgėlius ir musulmonus

Mano teisės

Pirmieji pabėgėliai atvyksta į Lietuvą, Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr.

2016 01 07

1

Lapkričio atakos Paryžiuje ir kiti šiemet įvykdyti teroro aktai bei jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų nuostatoms musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu. Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, žymiai išaugo Lietuvos gyventojų dalis, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.). Prieš metus negiamai šias grupes vertino apie keturiasdešimt procentų gyventojų  (atitinkamai 42 ir 38 proc.).

Šiais metais taip pat išaugo žmonių dalis, teigiančių, kad jie nenorėtų gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būsto – atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.  Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių. Centro pranešime spaudai teigiama, kad gautus rezultatus reikėtų vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą smurtą.

2015 m. vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos įgyvendimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl programos  įgyvendinimo sėkmės. Lietuvos gyventojai iki šiol palyginti mažai žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Nors naujausiais skelbiamais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas dešimčiai asmenų (papildoma apsauga 38 asmenims), o per pastaruosius penkerius metus pabėgėlio statusas kasmet suteikiamas tik 10–25 asmenims (papildoma apsauga – 80–150 žmonių), 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje pabėgėlių skaičius kasmet didėja, o 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje jau pakanka pabėgėlių ir negalima leisti, kad jų atvyktų daugiau.

Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva turėtų atsisakyti dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė. Nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja šiuolaikinės globalios migracijos procesuose, tačiau į naujai į šalį gyventi atvykstančius žmones žvelgia įtariai. Nepriklausomai nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra, ar jie būtų į Lietuvą dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai – Lietuvos gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti ne teigiamą naujai atvystančių žmonių indėlį į ekonominį ar kultūrinį šalies gyvenimą, o galimas grėsmes socialiniam saugumui. 2015 m.

Apklausos duomenimis, 82 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus Lietuvoje, 86 proc. – kad gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (palyginimui – 2010–2014 m. teiginiui „Į Lietuvą atvykstantys imigrantai gali sukelti socialinius neramumus“ pritarė apie pusė Lietuvos gyventojų).

Lietuvos gyventojai gana neigiamai mato ir savo visuomenę bei valstybę. Absoliuti dauguma (80 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai susidurs su neigiamomis visuomenės nuostatomis, 87 proc. mano, kad jie turės sunkumų ieškant darbo, 78 proc. – kad turės sunkumų išsinuomojant būstą. Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai patirs smurtą, susidurs su sunkumais sveikatos priežiūros (62 proc.) ar vaikų švietimo (73 proc.) srityse. Didelė dalis Lietuvos gyventojų (74 proc.) mano, kad pabėgėliai nesiruošia čia gyventi ir siekia pasinaudoti Lietuva kaip tranzito šalimi.

Apklausos metu kiek daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) pritarė teiginiui, kad “pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti“, dar penktadalis į šį klausimą negalėjo atsakyti/ neatsakė.

Lietuvos gyventojų nuostatos į šalį atvykstančių pabėgėlių atžvilgiu iš tiesų išlieka konservatyvios, todėl tiek įgyvendinant pabėgėlių perkėlimo programą, tiek vėliau vykdant integracines priemones didelę svarbą turės visuomenės lyderių pozicija ir šalies vadovų bei politikų pasirengimas priimti svarbius, tačiau visuomenėje nepopuliarius sprendimus. Didelė atsakomybė dėl visuomenėje vykstančių debatų kokybės tenka ir žiniasklaidai – ypatingai, didinant visuomenės informuotumą apie priežastis, dėl kurių žmonės išvyksta iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos, bei apie pabėgėlių perkėlimo programos įgyvendinimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Visuomenės nuostatų apklausas Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas atlieka kasmet nuo 2005 m.

Komentuoki

  1. bu bu

    aš irgi nesuprantu, kodėl pablogėjo nuomonė apie refugus… gal čia mūsų žiniasklaida isteriją sukėlė dėl naujametinių įvykių Kelne ir kituose Vokietijos miestuose, nes jaunuoliai atvykusiems jaunuoliems reikia kažkaip nuimti karo sukeltus siaubo sindromus. Ar ne taip ?