Birželį pristatyta Žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalga. „Matyti požymių, kad valdžios institucijos, politikai bei aukščiausi valdžios pareigūnai ima suvokti nacionalinio saugumo stiprinimo prioritetus, taip pat ir tai, kad pirma ir paskutinė gynybos linija yra mūsų piliečių protai,“ – apžvalgos įžanginiame žodyje sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.
Birželio 17 d. Seime vykusioje konferencijoje „Žmogaus teisės Lietuvoje 2013–2014: apžvalga“ Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau aštuntąją Žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą. Ją šiemet galite rasti adresu www.pasidomek.lt. Apžvalgoje analizuojamos pastarųjų metų politinės, teisinės ir socialinės tendencijos, užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.
„Kaip protingi tėvai vaikus auklėja savo elgesio pavyzdžiu, taip mūsų valstybei metas suvokti, kad nebeturime privilegijos neturėti žmogaus teisių politikos, kad aukštus postus einančių asmenų pasisakymai realiai veikia visuomenės nuomonę, ir tik tikras, sąžiningas ir skaidrus įsisenėjusių žmogaus teisių problemų sprendimas gali užauginti tiek stabilų pasitikėjimą valstybiniais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais, tiek visuomenę, kuria manipuliuoti bus ženkliai sunkiau.“
Kalbėdama apie kūdikių ir vaikų globos namų reformą Lietuvoje, Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog vaiko teisių apsaugos sistema ir vaiko globos sistema Lietuvoje funkcionuoja neefektyviai, paslaugos yra nekokybiškos, neatitinka vaiko poreikių ir geriausių interesų.
Eglė Samuchovaitė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos atstovė, komentuodama VRM inicijuotą Migracijos departamento uždarymą bei prieglobsčio prašymų svarstymo funkcijos perleidimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, pažymėjo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagrindinė funkcija – saugoti sieną. Todėl kompetencijos suteikti ar ne prieglobstį į Lietuvą atvykstantiems asmenims perleidimas šiai tarnybai neatitiktų pabėgėlių interesų ir pažeistų jų teises.
Kalbėdama apie Lietuvoje veikiančius vaikų socializacijos centrus, Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI patarėja teisės ir politikos klausimais, sakė, jog vaikai socializacijos centruose jaučiasi atstumti, o savo atidavimą į tokį centrą mato kaip bausmę. „Viena didžiausių problemų Lietuvoje, kalbant apie vaikų socializacijos centrus, – nežmoniškai didelė šių vaikų stigmatizacija“ – sakė Mėta Adutavičiūtė. Maža to, socializacijos centruose psichosocialinės reabilitacijos pagalba vaikams praktiškai nėra teikiama, tad „vaikų socializacijos sistema, kokia yra dabar, ne tik nepadeda vaikams reabilituotis, bet tik dar labiau pagilina vaikų problemas ir traumas, o socializacijos centrai dažnai tampa laipteliu į pataisos namus“ – pasakojo Mėta Adutavičiūtė.
Jūratė Guzevičiūtė, ŽTSI Teisės programų vadovė, kalbėdama apie prekybos žmonėmis problemą Lietuvoje, sakė, jog viena iš didžiausių kliūčių kovojant su prekybos žmonėmis nusikaltimais Lietuvoje yra aukų stigmatizavimas ir jų kaltinimas. Taip pat efektyviai kovoti trukdo netinkamas teisinis reglamentavimas, t.y. šiuo metu Baudžiamajame kodekse egzistuojantys pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją straipsniai.
Advokatas Mindaugas Kiškis dalijosi įžvalgomis apie privatumo apsaugą Lietuvoje. „Lietuvoje vyrauja požiūris, jog privatumas kaip vertybė, žmogaus teisė yra antrarūšis dalykas“ – sakė Mindaugas Kiškis. Kartu jis pažymėjo, jog Lietuvoje vyrauja nebaudžiamumo už privatumo pažeidimą problema, ypatingai išryškėjanti valstybiniame lygyje. “Nevienodos sąlygos privačiam ir viešajam sektoriui – tai kita problema privatumo apsaugos srityje. Viešasis sektorius šiandien yra „lygesnis““ – sakė Mindaugas Kiškis.
ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius, kalbėdamas apie suėmimo taikymo praktikas Lietuvoje sakė, jog suėmimas Lietuvoje yra taikomas kritiškai per dažnai. „Neteigiame, kad suėmimas yra nereikalinga priemonė, tačiau tokiu būdu, koks jis yra taikomas šiandien, padaroma didelė žala visuomenei“ – pažymėjo Karolis Liutkevičius. Savo pranešimą Karolis Liutkevičius baigė gana optimistišku tonu: „viskas nėra taip blogai – šiuo metu yra rimtai svarstoma suėmimo reguliavimo reforma – Seime yra užregistruotas įstatymo projektas, kuris įtvirtintų alternatyvų suėmimui įteisinimą“, sakė jis.
Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga ir kitas. Pasidomėk!
_________________________________________________________
Žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą kas dvejus metus leidžia Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Tai vienintelis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuriame nepriklausomi įvairių sričių ekspertai analizuoja aktualiausius žmogaus teisių apsaugos iššūkius ir siūlo sprendimus. Su ankstesnių metų apžvalgomis kviečiame susipažinti čia.
