Norėjusi lankyti paskaitas individualiu grafiku ir taip suderinti studijas su kūdikio priežiūra, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė liko neišgirsta. Tik moteriai pasiskundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, universitetas ėmėsi ieškoti išeities.
Kaip skunde rašė studentė, ji norėjo pasinaudoti galimybe studijų modulių užsiėmimus lankyti individualiu grafiku. Pagal universiteto tvarką, tai leidžiama prižiūrintiems ir slaugantiems artimuosius studentams.
„Paskaitos vyksta skirtingose miesto vietose, tad per pertraukas man tiesiog nepakanka laiko ir pažindyti kūdikį, ir nuvykti į kitą fakultetą. Individualus grafikas šią problemą padėtų išspręsti“, – aiškino moteris.
Tačiau, pareiškėjos teigimu, universitetas jos prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pateikta priežastis – žindomo kūdikio priežiūra – nėra numatyta atitinkamuose KTU nuostatuose.
Studentei pasirodė labai keista, kodėl kūdikio auginimas nelaikomas pakankamu motyvu panašioms garantijoms, ji taip pat klausė, ar tokia tvarka nėra diskriminuojanti.
Tirdama skundą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į KTU atstovus, kurie sutiko, kad ilgalaikė artimųjų priežiūra gali būti aiškinama plačiau nei tik slaugymas dėl ligos, tad turėtų apimti ir vaikų auginimą.
Tačiau to esą neįvyko tiek dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, tiek dėl žmogiškojo faktoriaus.
Universiteto atstovai patikino, jog reaguodami į situaciją ėmėsi koreguoti savo vidinius teisės aktus ir apie jų pakeitimus jau informavo studentų bendruomenę.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininko Karolio Čepo pastebėjimu, tyrimo metu paaiškėjo, kad iki tol KTU nuostatuose, nurodančiuose svarbias priežastis, dėl kurių gali būti taikomas individualus studijų grafikas, nebuvo ne tik kūdikio priežiūros, bet ir nėštumo.
Karolis Čepas, M. Ambrazo nuotr.
„Daliai studentų tai galėjo sudaryti rimtas kliūtis visaverčiai tęsti mokslus. Ypač moterims, kadangi statistika rodo, kad būtent jos įprastai prižiūri vaikus pirmaisiais metais“, – sako jis.
Pasak teisininko, studijuojančioms ir vaikus auginančioms moterims visose šalies švietimo įstaigose turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kuriomis garantijomis pasinaudoti – ar akademinėmis atostogomis, ar kitomis lankstaus studijų proceso priemonėmis.
„Nesudarius tinkamų sąlygų, moterys gali patekti į mažiau palankią situaciją ir būti netiesiogiai diskriminuojamos lyties bei socialinės padėties (šeiminės padėties) pagrindais. Džiaugiamės, jog šiuo atveju universitetas greitai reagavo ir priėmė atitinkamus pataisymus“, – pažymi K. Čepas.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepaisant jų lyties, rasės, socialinės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių, pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą – užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas pasirinkti mokymo programas.
