Žmogaus teisių organizacijos inicijuoja kandidatų į LR Prezidentus vertinimą žmogaus teisių požiūriu. Iniciatyva, kurios rezultatai bus skelbiami rinkis2024.lt, siekiama atskleisti kandidatų pozicijas svarbiais klausimais, taip pat paskatinti politikus daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams. Prie iniciatyvos prisijungė 8 nevyriausybinės organizacijos, o kandidatus vertins įvairių sričių ekspertai, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai. Galutinai apibendrinus vertinimų rezultatus žmogaus teisių šviesoforas prie kiekvieno kandidato užsidegs balandžio 29 dieną, pirmadienį.
„Politikai dažnai deklaruoja, kad dirba žmonių labui. Tačiau pripažinkime akivaizdų faktą, kad mes, žmonės, esame skirtingi. Mūsų įvairovė ir skirtumai šioje valstybėje turi būti gerbiami, o ne išjuokiami. Politikai turi galią prisidėti prie teigiamų pokyčių, sukurti daugiau lygiateisiškumo, solidarumo, įtraukti žmones į sprendimų priėmimą, ne tik manipuliuoti jų baimėmis. Tam, kad šie pokyčiai vyktų, politikai pirmiausia turi pripažinti, kad žmogaus teisės, pagarba žmogaus orumui ir yra visa ko pagrindas. Tai yra tai, kuo skiriamės nuo Rusijos ar kitų autoritarinių, totalitarinių režimų“, – apie motyvaciją imtis šios iniciatyvos pasakojo Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.
Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo nuotr.
Pilietinė iniciatyva „Rinkis žmogaus teises 2024“ prie kiekvieno kandidato vertinimo šviesofore uždegs žalią, geltoną arba raudoną šviesas. Šis šviesoforas leis rinkėjams suprasti, ar kandidatas gerbia žmonių teises, žmonių įvairovę ir orumą. Taip pat, ar kandidatai yra atviri dialogui su pilietine visuomene, ar yra uždari ir nelinkę bendrauti su rinkėjais. Galutiniai apibendrinti rezultatai bus skelbiami balandžio 29 dieną rinkis2024.lt.
Prie iniciatyvos yra prisijungusios tokios organizacijos kaip Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras, Sienos grupė, Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Įvairovės edukacijos namai, Atviros Lietuvos fondas ir žurnalas IQ.
Kandidatų vertinimą sudaro trys etapai: klausimynas kandidatams, nevyriausybinių organizacijų surinkta informacija apie kandidatų pasisakymus ir veiksmus žmogaus teisių srityje, taip pat ekspertinis vertinimas.
Tiek klausimyne kandidatams, tiek ekspertų vertinimo anketoje yra išskiriami keli svarbūs ir šiuo metu itin aktualūs žmogaus teisių aspektai.
Pirmiausia, bus vertinamas kandidatų požiūris į lyčių lygiateisiškumą ir jų politinė valia mažinti smurtą lyties pagrindu. Vienas iš svarbių žingsnių sprendžiant šią problemą yra Stambulo konvencijos ratifikavimas.
„Požiūris į Stambulo konvenciją atskleidžia gana platų politiko portretą: kaip jis ar ji vertina tarptautinius įsipareigojimus, kiek lengvai pasiduoda dezinformaciniams ir anti-žmogaus teisių naratyvams, taip pat kiek apskritai yra linkęs ar linkusi neigti smurto dėl lyties problematiką. Todėl kandidatų pritarimas Stambulo konvencijos ratifikavimui svarbus ne tik šio dokumento kontekste, bet apskritai žmogaus teisių srityje,“ – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Monika Guliakaitė-Danisevičienė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Antra, vertinamas požiūris į civilinę partnerystę, kuri leistų įteisinti santykius ir tarp tos pačios lyties partnerių. Vienas iš svarbių šioje srityje žingsnių yra Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas.
Trečia, požiūris į žmones su negalia ir jų poreikius. Nors valstybėje buvo žengti pozityvūs žingsniai didesnės įtraukties linkme, tačiau turime daug neišspręstų ar iki galo neįgyvendintų klausimų.
„Vis dar išlieka selektyvus požiūris, pripažįstant labiau „matomą“, mažiau stigmatizuotą negalią turinčių žmonių teises. Pastebimas asmenų su intensyvesnės pagalbos poreikiais, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, teisių kvestionavimas: pavyzdžiui dėl moterų su negalia teisės į motinystę, vaikų su negalia teisės mokytis drauge su visais ir pan. Mums svarbu, kad nei vienas žmogus su negalia nebūtų paliktas nuošalyje, nepaisant turimos negalios pobūdžio, to tikimės ir iš kandidatų,” – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Ketvirta, itin jautrus klausimas dėl migracijos, kurį dažniausiai aptariame saugumo kontekste, pamiršdami, kad kalbame apie žmones ir būtinybę su kiekvienu žmogumi elgtis tiesiog žmogiškai, laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų.
„Prieš trejus metus Baltarusijos diktatorius atvėrė migracijos kelią per Lietuvą. Mūsų reakcija buvo tokia pati kaip ir kitų valstybių – užsitverti tvora, sulaikyti prieglobsčio prašytojus, vėliau įteisinta apgręžimų praktika. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti be teismo – Konstitucinis Teismas tokią praktiką pripažino prieštaraujančia mūsų Konstitucijai. Todėl siekiame išsiaiškinti, ar kandidatai į aukštas pozicijas valstybėje būtų nusiteikę Konstituciją pažeidinėti ir vėl”, – sako Mantautas Šulskus, Sienos Grupės vienas iš įkūrėjų ir vadovas.
Irmantas Gelunas, BNS nuotr.
Organizacijos taip pat siekia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos politikai regioninėje ir tarptautinėje politikoje labai aktyviai atstovauja teisės principams, demokratijai, ryžtingai kritikuoja represinių režimų nusikaltimus žmogiškajam orumui, tačiau namuose dažnai elgiasi priešingai.
„Svarbu ne tik kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus svetur, tačiau ir identifikuoti bei užkirsti kelią jiems namuose. Šiandien Lietuva vis dar įgyvendina tarptautinę prieglobsčio teisę ir savo įsipareigojimus pažeidžiančius išstūmimus pasienyje, aukšti valdžios pareigūnai viešai atmeta Konstitucinio Teismo išvadas, nevyriausybinėms organizacijoms trukdoma teikti žmonėms humanitarinę pagalbą, pažeidžiami žmonės atstumiami, sulaikomi, susiduria su sistemine diskriminacija vien dėl to, kad atrodo, mąsto, meldžiasi kitaip nei lietuviai. Valstybės strateginėje vizijoje „Lietuva 2050“ numatėme, kad Lietuva bus multikultūriška, skirtumams pagarbi valstybė, tačiau kelias į tą viziją prasideda šiandien, kai suvokiame, kad skirtumai – rasiniai, religiniai, kalbiniai, tapatybės – gali būti ne įtampos, į stiprybės šaltinis,“ – teigia Martynas Jockus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
