Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į prezidentą, prašydamos neskirti Kasčiūno ministru

Daugiau nei 20 žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų trečiadienio vakarą kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris šią savaitę žadėjo apsispręsti dėl Lauryno Kasčiūno tinkamumo eiti krašto apsaugos ministro pareigas. Kreipimusi prašoma netvirtinti Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pateiktos L. Kasčiūno kandidatūros. Kreipimąsi taip pat kviečiami pasirašyti ir Lietuvos gyventojai.

Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį į L. Kasčiūno nuoseklią veiklą skleidžiant radikalias, prieš tautines mažumas, pilietinę visuomenę ir migrantus nukreiptas idėjas. Minimi politiko ryšiai su MG „Baltic“, simpatijos buvusiam JAV prezidentui D. Trumpui, aktyvi veikla agituojant prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Primenama, kad L. Kasčiūnas veikė kartu su M. Murza, kuris užgauliojo Šiaulių žydus miesto centre uždegant menorą, o 2021 metais, kalbėdamas apie migrantus iš Afrikos ir Artimųjų Rytų teigė, politikas kad „[šiose kultūrose] vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė“.

„Lauryno Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Atviros Lietuvos fondas ir kitos NVO mano, kad saugumo priešpastatymas žmogaus teisėms yra duobės kasimas. Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti Lauryno Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu,“ – teigia Atviros Lietuvos Fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.

Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo nuotr.

Kreipimosi iniciatoriai įspėja, kad šio kandidato į ministro postą veikla normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje, o tai daro mūsų valstybę dar labiau pažeidžiamą išorinių grėsmių akivaizdoje.

„Laurynas Kasčiūnas mėgsta kartoti, kad jo praeities dėmės tėra jo jaunystės klaidos. Tačiau 2018 metais kviesdamas vokiečių kraštutinės dešinės politikus į Lietuvą, kandidatas į ministrus jau nebuvo „eksperimentuojantis ir tapatybės ieškantis jaunuolis“. Kraštutinės politiko pažiūros prasimuša visoje jo biografijoje. Paskirti jį ministru reikštų normalizuoti tokias pažiūras ir idėjas. Idėjas, kurios yra fašistinės arba su fašizmu flirtuojančios. Sunkiai suvokiama, kaip tokioms idėjoms prijaučiantis asmuo gali būti įsivaizduojamas geriausiu kandidatu rūpintis krašto saugumu fašistuojančio imperialistinio Putino režimo akivaizdoje,” – teigia vienas iš kreipimosi autorių, socialinių mokslų dr. Karolis Dambrauskas.

Karolis Dambrauskas, asmeninio archyvo nuotr.

Kreipimesi pabrėžiama L. Kasčiūno veikla vadovaujant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui: „Kasčiūnas buvo vienas iš apgręžimo politikos, dėl kurios nežinomas skaičius migrantų mirė arba buvo negrįžtamai sužaloti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, iniciatorių. […] Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2023 m. birželio 7 d. paskelbus, kad nuostatos, kuriomis buvo ribojama prieglobsčio prašytojų laisvė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, paklaustas, ką darytų kitaip, L. Kasčiūnas atrėžė: „Aš manau, kad daryčiau tą patį”. Tokia L. Kasčiūno pozicija yra visiškai nesuderinama su pagarba Konstitucijai ir teisės viršenybės principais,“ – rašoma išplatintame tekste.

Lauryno Kasčiūno skyrimas į krašto apsaugos ministro postą kelią grėsmę ir karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Ministrų kabinete turėti žmogų, paženklintą tokia praeitimi ir idėjomis, pirmiausia būtų naudinga priešiškoms Lietuvai valstybėms – ir ypač fašistuojančiam Rusijos režimui, kuris galimai nepraleis progos išnaudoti kandidato į ministro postą praeities savo propagandai.

Iniciatorių teigimu, jei Prezidentas visgi patvirtintų politiko kandidatūrą, organizacijos sieks, kad Seime būtų inicijuojama nepasitikėjimo Laurynu Kasčiūnu procedūra.

Teksto autoriai ir toliau kviečia visuomenę paremti kreipimąsi internete. Kreipimąsis išsiųstas Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, antradienį pateikusiai Lauryno Kasčiūno kandidatūrą.