Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lytiškai plintančios infekcijos (LPI) daugiausia diagnozuotos sąlyginai nedidelėje visuomenės dalyje – nuo jų labiausiai kentėjo narkotikus vartojantys ar prostitucija užsiimantys asmenys. Tačiau situacija keičiasi, pusė naujai užsikrėtusiųjų LPI – jaunimas iki 29 metų.
LPI plinta jaunimo tarpe
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, 2014 metais atlikus apklausą paaiškėjo, kad trečdalis respondentų lytinius santykius pradėjo nesulaukę pilnametystės. Beveik pusė (48 proc.) nurodė, kad pirmuosius lytinius santykius turėjo būdami 17-20 metų amžiaus. Anot pašnekovo, naivu tikėtis, kad visi lytinį gyvenimą pradėję jaunuoliai propaguos tik „saugų seksą“, o lytiškai plintančios infekcijos (LPI) jų niekada nepalies. To paties Centro duomenimis, 2014 metais daugiau nei pusė naujai užsikrėtusiųjų chlamidioze ir gonorėja, (atitinkamai 55,3 proc. ir 50,1 proc.) trečdalis sifiliu (32,9 proc.) ir penktadalis ŽIV (19,2 proc.) buvo 20-29 metų amžiaus jaunimas. Šios amžiaus grupės žmonės ir dar jaunesni sudaro apie pusę visų užsikrėtusiųjų LPI. „Kiekvienais metais išaiškinama vidutiniškai 20 infekuotų moksleivių, o per pastaruosius penkerius metus kuria nors viena iš trijų LPI susirgo per šimtas mokinių“, – liūdną statistiką įvardino S. Čaplinskas.
Jaunimo žinios apie LPI yra prasčiausios
Nors didžioji dauguma Lietuvos žmonių lyg ir žino, kaip ir kada galima užsikrėsti LPI bei kokias pasekmes tai gali sukelti, bet supratimas, kurios kontraceptinės priemonės padeda apsisaugoti, gana menkas: „Didžioji dauguma (89 proc.) Lietuvos gyventojų žino, kad pirmą kartą santykiaujant galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. Taip pat didžioji dalis gyventojų yra pakankamai informuoti, kad prezervatyvai mažina riziką apsikrėsti LPI, bet visgi dalis gyventojų klaidingai mano, kad hormoninė kontracepcija, spermicidai, nutrauktas lytinis aktas, vaisingų dienų skaičiavimas ar apsiprausimas po lytinio akto, gali apsaugoti nuo LPI“.
Taip pat jaunimas (15-29 m.), kurį vyresnioji karta dažnai laiko labiau išmanančiu „intymiuose reikaluose“, iš tiesų, statistiškai žiūrint, nelabai supranta ir žino, kas yra tos LPI ir kodėl jų reikėtų saugotis. Pasak eksperto, jaunuoliai tiesiog žino kur kas mažiau lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad efektyvi LPI prevencija prasideda nuo tikslios informacijos teikimo. Tačiau atrodo, kad Lietuvos mokyklose apie LPI aiškinama prastai. „Apklausų duomenimis, pagrindiniai šaltiniai mūsų gyventojams, iš kurių jie gauna informacijos apie LPI, yra internetas (64 proc.), spauda arba televizija (per 50 proc.), knygos ir specialieji leidiniai (25 proc.)“, – sako S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, tiksli informacija turi būti perduodama per švietimą ir lytinį ugdymą mokyklose: „Gyvybiškai būtina nuo mažumės jaunam asmeniui teikti tam tikrą brandos lygį atitinkančią patikimą informaciją ir tuo pačiu ugdyti atsakingą asmenybę, sugebančią priimti teisingus, su lytine elgsena susijusius sprendimus ateityje. Tik turint reikalingų žinių ir socialinių įgūdžių, galima įvairiose socialinėse situacijose išvengti rizikos arba ją sumažinti“.
Mitai ir tabu daro įtaką sergamumui
Žmonės bendraudami ir kontaktuodami vieni su kitais visada rizikuoja užsikrėsti tam tikromis ligomis. Tai gali būti gripas, vėjaraupiai, tuberkuliozė, dizinterija ir daugelis kitų. Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra tokios, kuriomis dažniausiai (bet ne visada) užsikrečiama lytinių santykių metu, jos perduodamos iš vieno žmogaus kitam.
Dauguma šių ligų yra pagydomos, o kitos gali būti kontroliuojamos, bet svarbu turėti pakankamai žinių ir nebijoti kreiptis į specialistus: „Užsikrėtusieji LPI iš pažiūros gali atrodyti sveiki, be jokių ligos požymių, bet svarbu žinoti, kad delsiant tirtis, šios infekcijos sukelia sunkias komplikacijas, kurių viena skaudžiausių – nevaisingumas. Užsikrėtus LPI taip pat padidėja rizika užsikrėsti pavojinguoju ŽIV, bet kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo gydymas yra efektyvesnis ir komplikacijų tikimybė mažesnė“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.
Anot eksperto, mūsų visuomenėje kalbėti tam tikromis temomis, o ypač apie LPI, yra labai sunku – nors žmonės yra seksualiai aktyvūs, ir rizikinga lytinė elgsena yra gana plačiai paplitusi. Dažnai šia tema kalbama pašnibždomis arba ji iš viso nutylima, nes seksas dalies visuomenės laikomas gėdingu dalyku, o LPI siejamas su palaidu elgesiu ir neatsakingu lytiniu gyvenimu: „Tačiau LPI serga ir aukštąjį išsilavinimą turintys, ir tarnautojų klasei priklausantys asmenys, kurie nurodo tik vieną ar du-tris lytinius partnerius per metus bei galimą infekcijos šaltinį – sutuoktinį ar sugyventinį“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
