Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Reakcija į I.Mečajaus smūgį merginai į veidą verčia nerimauti: atgraso kitas ieškoti pagalbos

Sportininkas kaltinamas smurtu prieš merginą, kadras iš filmuotos medžiagos ir nuotraukos iš „Facebook“.

Kristina Aržuolaitienė, 15min.lt | 2019 01 07
Komentarų skaičius

2

Merginai vardu Gabrielė Kalėdų rytą patalpinus įrašą, kuriame matyti, kaip buvęs dziudo kovotojas Ignas Mečajus partrenkia ją smūgiu į veidą, užvirė kaltųjų paieškos. Į žinutę apie dziudo imtynininko Igno Mečajaus galimai žiauriai sumuštą merginą reaguota įvairiai. Vieni griežtai pasmerkė smurtą, kiti teįžvelgė buitinį konfliktą ir bandymą pakenkti sportininkui, aiškino, kad jis taikęsis ne į šią moterį ar kad ne visos situacijos detalės aiškios ir jį smerkti per anksti. Visus taškus ant „i“ šioje situacijoje sudės teisėsauga, tačiau kokia būtų adekvati reakcija į smurtą?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas sako, kad aukų kaltinimas yra paplitęs reiškinys.

„Mes kaip visuomenė dažnai esame linkę iš anksto abejoti nukentėjusiosios pasakojimu, bandome suversti kaltę ar atsakomybę už smurtą jai pačiai. Tuo tarpu smurtautoju tarsi iš anksto tikime labiau, siekiame jį užtarti ar užjausti – ieškome paaiškinimų, kas jį „išprovokavo“, norime atrasti pateisinimų, dėl ko jis taip pasielgė ir pan.“, – situaciją komentuoja D.Paulauskas.

Tai, anot jo, ir yra vadinama „aukų kaltinimu“ ir tai dažnai atgraso nukentėjusias moteris nuo kreipimosi pagalbos, smurto įvykio paviešinimo ar pranešimo policijos pareigūnams.

„Savo sąmoningumo kėlimo kampanijomis norime paskatinti nekaltinti, išklausyti ir palaikyti nukentėjusias moteris. Tokiose situacijose reikėtų pasitikėti nukentėjusios pasakojimu, neabejoti jos veiksmų adekvatumu, vengti aptarinėti jos pačios elgesį ar aprangą“, – pataria ekspertas.

Be to, pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį į savo žodžius, ar jais nebandome pateisinti smurtautojo veiksmų, pateisinti jo elgesio.

Lietuvos žmogaus teisių centro Komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė teigė, kad dalykus turime vadinti tikraisiais vardais, kitaip tariant, pirmiausiai į smurtą turėtume ir žiūrėti kaip į smurtą.

„Smurtas yra ne buitinė situacija, smurtas yra veiksmai, kurie žaloja ar luošina kitą žmogų. Bandymai teisinti, įrodinėti, kad „buitinėse“ situacijose galima smurtauti, siunčia žinutę, kad smurtas yra tinkama priemonė problemoms spręsti. Mums, kaip bendruomenei, tokios žinutės turėtų kelti nerimą – kumščių naudojimas tiek prieš moterį, tiek prieš vyrą yra nepriimtinas ir turėtų būti smerkiamas“, – teigė J.Juškaitė. Tai, pasak jos, yra esminė taisyklė, reaguojant į tokias situacijas.

„Teorijų kėlimas bei gandų internete skleidimas, kad pataikė merginai, bet taikė vyrui situacijos nekeičia – vyrams profesionalaus sportininko smūgiai tiek pat pavojingi kaip ir moterims. O kitas įvykio aplinkybes reikia palikti išsiaiškinti teisėsaugos institucijoms“, – kalbėjo J.Juškaitė.

„Nepatogaus kino“ vaizdo klipe pasakojusi apie smurtą savo šeimoje Sigita Mykolaitytė, susipažinusi su informacija, kuri viešoje erdvėje pateikiama apie minėtą įvykį, sakė, kad amoralu teisinti smurtautoją, tačiau tai ją ne itin stebina, tik dar kartą nuvilia.

„Po paviešinto nusikaltimo ar išpuolio aukai dažnai tenka susidurti su pasmerkimu ir gėda, atlaikyti kaltinimų bangą. Mūsų visuomenėje dar labai paplitęs yra pačių aukų kaltinimas (jei išprievartavo, tai pati kalta – per trumpas sijonas; jei vyras muša, tai, matyt, nusipelnė, neklausė; jei gatvėje užpuolė, tai išprovokavo; jei priekabiavo, tai ko ten ėjo) ir vyrų, ypač užimančių kažkokias pareigas, ar turinčių kažkokį statusą pateisinimas. Turiu pasakyti, kad čia niekuo dėtas nei žmogaus išsilavinimas, nei sporto laimėjimai – bet koks smurtas yra nusikaltimas, o slėpdami, neigdami, gindami ar net nepranešdami apie tai, esame nusikaltimo bendrininkai“, – įsitikinusi ji.

Primename, kad nukentėjusioji Gabrielė Kaitė Kalėdų rytą feisbuke paviešino nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip I.Mečajus smūgiuoja jai į veidą. Tiesa, vėliau savo įrašą ištrynė. Netrukus paaiškėjo, kad įvykis užfiksuotas dar lapkričio 16-ąją. Generalinė prokuratūra 15min informavo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 284-ąjį straipsnį. Šioje BK normoje kalbama apie „Viešosios tvarkos pažeidimą“. Incidentas apie 4.40 val. vyko Vilniaus gatvėje 29, viešoje vietoje prie naktinio baro „La Birra Pub“.

„Dėl jus dominančio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys nėra vieši. Kokie su ikiteisminiu tyrimu susiję duomenys gali būti skelbiami ir kokia dalimi jie skelbiami sprendžia ikiteisminį tyrimų koordinuojantis ir kontroliuojantis prokuroras ir tik jis. Šioje byloje prokuroras yra Mindaugas Jancevičius“, – 15min, pasiteiravus, ar šiuo atveju nėra naujų duomenų, atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. arunas

    jy gyva reikt palaidot toky loha

  2. ruta

    nu jo, anot tradicinio lietuvio ji pati kalta, ne vietoj ejo, žmogus taikiai norėjo kumščiais pasišvaistyti, o čia ir mergina viešoje vietoje lyg iš niekur…