Aktualu

„Regitra“ patikslino savo paslaugų aprašymą pagal lygių galimybių kontrolierės rekomendaciją

Mano teisės

regitra.lt nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2021 06 11

1

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atliko tyrimą dėl VĮ „Regitra“ paslaugų aprašymo ir nustatė, kad lygių galimybių pažeidimo nebuvo, tačiau atkreipė dėmesį, jog informacija apie teikiamas paslaugas turėtų būti tiksli ir nekelti abejonių klientams.

Tyrimas atliktas dėl informacijos interneto svetainėje, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės nuosavybės pakeitimas leidžiamas tik tada, kai transporto priemonės pirkėjai ir (arba) pardavėjai yra lietuviai arba užsieniečiai.

Pateikęs skundą dėl diskriminacijos tautybės pagrindu, pareiškėjas pažymėjo, kad būdamas ne lietuvis ir ne užsienietis, jis negali Lietuvoje įregistruoti turimos transporto priemonės. Kontrolierė kreipėsi į „Regitrą“ prašydama nurodyti, kokius dokumentus reikia pateikti ketinant perduoti transporto priemonės nuosavybės teises, ir pagrįsti, kodėl aprašant paslaugas buvo pasirinkti žodžiai „lietuvis“ ir „užsienietis“. Paaiškėjo, kad šitaip pavadinti subjektus vienoje iš interneto svetainės skilčių buvo nuspręsta siekiant supaprastinti kalbą ir padaryti informaciją suprantamesnę, o kituose paslaugų aprašymuose buvo vartojami platesni apibrėžimai.

Lygių galimybių įstatymas įpareigoja prekių pardavėjus, gamintojus ir paslaugų teikėjus suteikti vartotojams informaciją užtikrinant lygių galimybių įgyvendinimą. Tai reiškia, kad pateiktoje informacijoje negali būti išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. Paslaugų bei prekių aprašymai ar reklaminė medžiaga neturėtų formuoti visuomenės nuostatų, kad dėl tam tikrų tapatybės požymių asmuo yra pranašesnis arba menkesnis už kitus.

Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose bei aprašuose nuosavybės teisės deklaravimo sąlygos nėra susietos su asmens tautybe ar pilietybe. Lietuvių kalbos žodyne lietuviu laikomas lietuvių tautos žmogus, tauta apibrėžiama kaip „įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą“, o užsienietis yra bet kurios užsienio šalies gyventojas. Taigi, pasirinkti žodžiai neapriboja asmenų galimybių pasinaudoti „Regitra“ paslaugomis.

„Nors diskriminacijos nebuvo, asmeniui, gyvenančiam Lietuvoje, tačiau nepriskiriančiam savęs nei lietuvių tautybei, nei lietuvių tautai, iš tiesų gali susidaryti įspūdis, kad paslauga teikiama daug siauresniam žmonių ratui ir neteikiama kitos nei lietuvių tautybės asmenims. Kai prekių bei paslaugų aprašymuose vartojamos sąvokos, paliekančios daug vietos interpretacijai, panašių nesklandumų gali kilti ir dažniau, todėl visada reikėtų stengtis pateikti kuo tikslesnę informaciją. Rekomenduojame aiškiai įvardyti, kad paslauga skirta ir Lietuvos, ir užsienio gyventojams“, – sako B. Sabatauskaitė.

Atsižvelgdama į Tarnybos paklausimą, „Regitra“ nedelsdama pakoregavo sąvokas ir pakeitė jas į tikslesnes – „Lietuvos gyventojas“ ir „užsienio gyventojas“.

Komentuoki

  1. testas

    Puikus straipsnis