Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos. Kasmet vis daugiau tautiečių renkasi prasmingai ir asmeniškai paminėti svarbiausią dieną jų gyvenime. Todėl lapkričio 10 dieną LR Seime vyks konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą Lietuvoje ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.
Lietuvoje teisiškai registruoti santuoką galima Civilinėje metrikacijoje ar bažnyčioje. Valstybinių duomenų agentūros pateikiama registruojamų santuokų statistika rodo mažėjimo tendenciją abiejuose sektoriuose. Per pastaruosius septynerius metus jų sumažėjo beveik perpus (2017 m. – 21 186 santuokos, 2024 m. jų užregistruota 12 890).
Seimo narys Arūnas Valinskas teigia, jog „dalis besituokiančiųjų renkasi religines apeigas ne iš gilaus tikėjimo, tačiau galvodami, kad taip reikia, kad jų tuoktuvės bus prasmingos tik tuo atveju, jei jose bus kunigas, kartais nė nesusimastydami, kokia yra tikroji to prasmė“.
Nuo 2017-ųjų metų Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos. Iki 2024-ųjų sertifikuotą ir tarptautiniu mastu pripažintą humanizmo veiklą vykdanti VšĮ Humanistinių idėjų ambasadoriai, (HIA organizacija) atliko daugiau nei 2 200 humanistinių ceremonijų.
Pasak HIA organizacijos bendraįkūrėjos Urtės Žukauskaitės-Zabukės „humanistinės santuokos orientuotos į laisvę kurti asmenines šventes, atsiribojant nuo religinių apeigų, didžiausią dėmesį skiriant asmeniniam ryšiui, laisvam pasirinkimui ir dviejų žmonių meilės įprasminimui“.
Urtė Žukauskaitė-Zabukė, asmeninio archyvo nuotr.
Humanistinės ceremonijos išskirtinės dideliu dėmesiu porų norams ir asmeninėms detalėms bei lankstumu, mat, ceremonijos vedamos jaunavedžių pasirinktoje vietoje, pasirinktu metu. Tačiau Lietuvoje humanistinės ceremonijos neturi juridinio statuso, tad 80 proc. porų, buvo priverstos turėti ir antrą ceremoniją Civilinėje metrikacijoje, kur turėjo įteisinti savo santuoką.
Jaunavedžiai priversti registruoti santuokas tada, kada jie gauna galimybę: tomis dienomis ir valandomis, kuomet dirba Civilinės metrikacijos atstovai. Dėl šios priežasties derinimas tampa komplikuotas. Dokumentus vykstama pasirašyti likus kelioms valandoms iki humanistinės ceremonijos ar netgi kitą dieną. Tad, daugėjant humanistinių ceremonijų, atsiranda poreikis koreguoti santuokų teisinį registravimą.
„Humanistinių ceremonijų teisinis pripažinimas yra svarbus ne tik dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, tai taip pat yra ir lygiateisiškumo, pagarbos klausimas. Žmonės gali itin rimtai žiūrėti į tarpusavio ryšį ne tik religiniais, bet ir filosofiniais pagrindais. Tai yra rimta ir turi būti gerbtina,“ – patikslino seimo narys A. Valinskas.
Humanistinė ceremonija, Sesės Saulės nuotr.
Tam pritaria ir humanistinių ceremonijų pradininkė mūsų šalyje U. Žukauskaitė-Zabukė. „Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis kaip paminėti svarbiausius gyvenimo įvykius. Vienas jų – sukurti šeimą. Tai yra ne tik parašas, bet, visų pirma, moralinis sprendimas, vertybinis pasirinkimas, įsipareigojimas. Todėl humanistinių ceremonijų įteisinimo klausimas tampa laisvės ir lygybės klausimu“.
„Manau, kad humanistinių ceremonijų teisinis pripažinimas būtų puiki alternatyva. Be to, tai proga visiems besituokiantiems iš esmės permąstyti, ką reiškia santuoka ir kokie yra tikrieji jų įsitikinimai“ – samprotavo A. Valinskas.
Humanistinė ceremonija, Efka photography nuotr.
Lapkričio 10 dieną Seime vyksiančioje konferencijoje bus skaitomi Norvegijos, Islandijos, Belgijos šalių atstovų pranešimai, kur humanistinės ceremonijos yra pripažintos, kaip tarpininkas įteisinant santuokas. Pabaigoje vyks diskusija, siekiant rasti sprendimus, kurie padėtų įteisinti šias santuokas ir mūsų šalyje.
Konferencijos iniciatoriai: Seimo narys Arūnas Valinskas ir Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Registruotis į konferenciją galima iki lapkričio 6 d. 17 val. paspaudus ČIA.
