Holokausto metu buvo nužudyti milijonai žmonių, o jo sukelta trauma paliko gilių žaizdų ne tik jį išgyvenusiems, bet ir vėlesnėms kartoms. Mokslininkai sutinka, kad Holokausto trauma skiriasi nuo kitų traumų. Kuo tiksliai? Ką patyrė žmonės, į visuomenę grįžę iš getų ir koncentracijos stovyklų? Kaip Holokaustas paveikė vėlesnes kartas?
Apie tai manoteises.lt publikuosime penkių tekstų seriją, kurioje psichologijos mokslų daktarė, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė Ruth Reches atsakys į šiuos klausimus.
Pirmojoje dalyje R. Reches apibūdino Holokausto sukeltos traumos skirtingumą nuo kitų. Šioje, antrojoje dalyje, R. Reches pasakoja, kaip Holokausto sukelta trauma skatino tapatybės kismą. Rašydama savo disertaciją, Holokausto traumos tyrėja kalbino jį išgyvenusius žmones. Su Ruth susirašinėjo Goda Rasčiūtė.
Mano pašnekovai buvo Holokaustą išgyvenę asmenys, keturios moterys ir septyni vyrai. Tuo metu, kai buvo atliekami interviu, tiriamųjų amžius varijavo nuo 83 iki 92 metų. Kiekvienas apklaustasis Antrojo pasaulinio karo metu buvo kalinamas gete arba koncentracijos stovyklose būdamas 7–19 metų. Šeši iš jų šiuo metu gyvena Izraelyje, penki – Lietuvoje. Visi jie yra susituokę ir turi vaikų.
Holokaustas, kaip išorinis kontekstas, darė įtaką žmonių asmeniniam ir socialiniam tapatumui. Prasidėjus karui ir pakitus politinei bei socialinei situacijai Lietuvoje, tyrime dalyvavę išgyvenusieji turėjo iš naujo įvertinti savo prisiimamus vaidmenis ir santykius su aplinkiniais. Iš laisvų piliečių jie staiga tapo persekiojamais beteisiais žmonėmis. Jų, kaip lygiateisių valstybės gyventojų tapatumas, buvo pažeistas.
Žmonės, su kuriais iki karo buvo palaikomi pozityvūs ryšiai, staiga tapo pavojingi. Nesaugūs santykiai formavo nepasitikėjimą žmonėmis, nors kartu aplinkybės vertė palaikyti santykius su aplinkiniais dėl išgyvenimo. Pakitusi situacija privertė prisiimti naujus vaidmenis šeimoje. Praradę šeimos narius, tyrimo dalyviai prarado ir savo kaip tam tikrą poziciją užimančių narių tapatumą. Pakitusi situacija vertė keisti savo savybes, gebėjimus pagal atitinkamai prisiimtus vaidmenis. Be to, dėl grėsmės išnykti šeimyniškumas įgavo didelę reikšmę. Holokausto metu buvimas šeimos nariu buvo iškeliamas į pirmąją vietą, virš asmeninių interesų.
Nacistinė ideologija taip pat darė įtaką tautinio tapatumo pokyčiams. Tyrimo dalyviai privalėjo iš naujo įvertinti priklausomumą žydų tautai, nes tai tapo skiriamuoju bruožu, primestu iš šalies, nulemiančiu jų likimą. Ir tie, kurie iki karo save laikė žydais, ir tie, kurie buvo asimiliuoti ir jautėsi esantys lygiateisiai gyventojai, prasidėjus Holokaustui, tapo nepageidautinais antrarūšiais žmonėmis, o jų tautinis tapatumas kito – jiems neliko nieko kita, tik priimti savo žydiškumą.
Holokaustas privertė tyrimo dalyvius iš naujo įvertinti savo tikslus, o aplinka – iškelti sau naują pagrindinį gyvenimo tikslą – išgyventi ir apsaugoti artimuosius. Siekdami tikslo, tiriamieji buvo priversti įvertinti savo galias ir gebėjimus. Nenorėdami pasiduoti susidariusiai situacijai, jie rado jėgų kovoti, kontroliuoti savo fizinius ir psichologinius poreikius, kad išliktų. Savo galių atradimas formavo savęs vertinimo pokyčius. Savigarba, žmogiškumo išsaugojimas nežmoniškomis sąlygomis suteikė pasitikėjimo savimi ir stiprybės išgyventi. Kai kurie išgyvenusieji patekdavo į aplinkybes, kurių negalėjo kontroliuoti, kur jautėsi pažeminti iki fiziologinio lygmens, todėl tiesiog atsiduodavo likimui. Likimas, lemtis, aplinkybės Holokausto metu atliko svarbų vaidmenį: viena vertus, jos galėjo lengvai sužlugdyti visas asmenines pastangas, primindamos apie situacijos nepavaldumą žmonėms, kita vertus – aukštesnės jėgos buvimas padėjo žmonėms įprasminti jų kančias, kai jokios kitos prasmės jie surasti negalėjo.
Tekstas yra projektų „S4Change“, kurį finansuoja Europos Komisija, bei „Be Hate Free: laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimas Lietuvoje“, kurį bendrai finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos ambasada Vilniuje, dalis. Už interviu turinį ir jame išsakomas mintis projektus remiančios institucijos neatsako ir jam įtakos nedaro.
