Jau antradienį Seime skubos tvarka gali būti priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias tarp Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjų šalia žurnalistus ir žiniasklaidos priemones vienijančių organizacijų atsidurs ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencija. Vienas iš tokį pasiūlymą pateikusių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Jurgis Razma nieko blogo tame nemato, nors žiniasklaidos atstovai reikalauja itin atidžiai įvertinti būsimąją Vyskupų konferencijos įtaką.
Diskusijos, kaip pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, tęsėsi beveik metus. Po jų atsirado pasiūlymas vietoj Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) įsteigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Jos steigėjais taptų įvairios žurnalistus ir žiniasklaidos priemones vienijančios organizacijos ir ji savo veikla siektų užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi.
Siūlo „labai atidžiai įvertinti“
Tačiau spalio 16 dieną Seime į įstatymo projektą staiga buvo įtrauktas pasiūlymas į Visuomenės informavimo etikos asociaciją įtraukti ir Vyskupų konferencijos atstovą.
Tuo pasipiktino Lietuvos žurnalistų sąjunga, jos vadovas Dainius Radzevičius išplatino pranešimą, kuriame raginama „Seimo frakcijas labai atidžiai įvertinti praėjusią savaitę preliminariai patvirtintą parlamentarų Vilijos Aleknaitės Abramikienės ir Jurgio Razmos siūlymą į Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjus priverstinai įtraukti Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją“.
Anot D.Radzevičiaus, „tokiu skubotu pasiūlymu buvo sukurtas beprecedentis atvejis, kai vienos religinės konfesijos atstovas dėl visiškai neaiškių priežasčių prievarta įtrauktas į žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos steigėjų sąrašą“.
Jis teigia, kad tokiu būdu iš esmės bus sugriauta idėja, kodėl tokio įstatymo ir reikėjo – „sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei“.Tačiau pats J.Razma jokios problemos čia nemato.Kaip konservatorius sakė 15min.lt, šis pasiūlymas tikrai nereiškia, kad tarp asociacijos steigėjų atsiras dvasininkas, nes Vyskupų konferencija gali deleguoti ir kokio nors katalikiškojo leidinio žurnalistą, kuris „niekuo ypatingai neišsiskirs ir iš kitų“.
Seimo nariai laisvi siūlyti steigėjus?
„Jie ir dabar komisijoje turėjo savo atstovą, – priminė J.Razma. – Aš, kaip partijos, kurios pavadinime yra krikščionių demokratų pavadinimas, logiška, noriu, kad liktų toks atstovas. Negirdėjau, kad būtų kokių nors atvejų, kai dirbant dabartinei komisijai būtų daroma kasnors netinkamo, aš manau, kad Bažnyčiai rūpi etikos dalykai ir dabar jų atstovas bus. Be to, jeigu mano pataisą palaikė daugiau nei pusė Seimo narių balsuodami, vadinasi, ne tik aš taip manau.“
J.Razma įsitikinęs, kad kur kas didesnė problema dėl šios asociacijos kūrimo, nei jo pasiūlymas tarp steigėjų įtraukti ir Vyskupų konferenciją, yra ta, jog asociaciją kuria pats Seimas.
„Tai bene pirmoji asociacija, kuri būtų sukuriama iš viršaus, įstatymu, pažeidžiant esminį savanoriškumo principą, kuris yra būdingas kuriantis asociacijoms. Aš manau, kad būtų buvęs daug geresnis variantas, jeigu ta asociacija, kuri formuos komisiją, būtų atsiradusi savaime, savarankiškai iki mūsų įstatymo priėmimo, o mes, tik patikėdami jai misiją, įstatyme įrašytume jos pavadinimą, tada nebūtų Seime jokių ginčų, kas gali būti steigėjas. O dabar mes esame laisvi siūlyti tuos steigėjus“, – kalbėjo Seimo narys.
Įžvelgia tęstinumą
Žurnalistikos instituto dėstytojas ir Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis nemano, kad Vyskupų konferencijos atstovas kažkokiu būdu trukdytų naujosios asociacijos darbui. „Vien tik savo katile virti irgi gal nėra labai naudinga, gal kartais gali patarti ir iš šalies“, – svarstė VU Žurnalistikos instituto profesorius ir LRT tarybos pirmininkas.
Be to, komisijos sprendimai priimami kolegialiai, teigė Ž.Pečiulis. Jis taip pat teigė, kad būdamas LRT tarybos pirmininku tegalįs pasakyti, jog viena iš keturių visuomeninių organizacijų, siūlančių savo atstovus į LRT tarybą, yra irgi Vyskupų konferencija.
„Aš čia matyčiau ir tam tikrą tęstinumą, patikrintą dalyką. Aš įžvelgčiau, kad vis dėlto esame krikščionys, katalikai, tai vyraujanti religija, tad šiuo atveju tai kaip ir nėra tiesioginis susiejimas su religinėmis tiesomis, tiesiog etikos, moralės supratimas, kuris yra deklaruojamas iš tos pusės“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.
Ž.Pečiulio teigimu, diskusiją, kas turėtų į šią asociaciją deleguoti savo atstovus, galima būtų tęsti be galo. Panašiai buvo ir su LRT taryba, kol išskirtos institucijos, kurių atstovai dabar gali tapti tarybos nariais.
Kodėl Bažnyčia?
Dabartinis LŽLEK pirmininkas Linas Slušnys tvirtina iš esmės nesuprantantis siūlomų pokyčių: „Jeigu kalbama, kad lieka tik žurnalistai, tai keliu klausimą – kodėl lieka Bažnyčia? Juk išmetamos kai kurios organizacijos – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, bet Bažnyčia paliekama. Tai čia jau tam tikras interesų konfliktas. Juk konfesijų yra ne viena Lietuvoje, nors ir sutinku, kad katalikų yra stipriausia, bet jeigu žiūrėtume į patį demokratijos principą, tai nebūtų pats geriausias variantas.“L.Slušnys teigia nepritariantis kalboms, kad šios asociacijos kūrime dalyvautų vien žiniasklaidos atstovai, nes tokiu atveju niekas neatstovaus skaitytojams.„Žiniasklaidą skaito žmonės, ne vien patys žurnalistai, jie juk ir rašo ne sau. Greičiau atvirkščiai – žurnalistas be žmonių skaitymo yra niekas. Kaip sakau – gydytojas be pacientų“, – kalbėjo LŽLEK pirmininkas.Visuomenės informavimo įstatymo pataisos iš esmės pertvarko Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją – vietoj jos veiktų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią būtų įpareigotos įsteigti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
