Teismo posėdžiuose asmuo, dėl kurio hospitalizavimo ir gydymo yra sprendžiamas klausimas, dažniausiai nedalyvauja ir nėra kviečiamas į teismo posėdį, o advokatas su atstovaujamu asmeniu nesusitinka, taip pastebima Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje po pakartotinio apsilankymo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale. Be to, atstovaujamo asmens advokatas visada sutinka su pareiškėjo, t. y. ligoninės, pozicija dėl prašymo hospitalizuoti tam tikroje srityje neveiksnų asmenį.
Įvertinusi situaciją Seimo kontrolierė Erika Leonaitė kreipėsi į Teisingumo ministeriją su rekomendacijomis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, siekiant tinkamai užtikrinti neveiksnių atitinkamoje srityje asmenų teises, teisme sprendžiant klausimą dėl jų hospitalizavimo ir gydymo jų globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 dienas.
Seimo kontrolierė pastebi, kad nors pagrindinis dėmesys pakartotinio vizito ataskaitoje skiriamas pacientų materialinių sąlygų, patalpų ir informacijos prieinamumo asmenims su negalia bei galimybės teikti skundus ir prašymus užtikrinimui, tačiau buvo nustatytos potencialiai sisteminės žmogaus teisių problemos, susijusios su neveiksnių asmenų teise būti išgirstiems sprendžiant jų hospitalizavimo klausimą teisme ir socialinių paslaugų stokos nulemtomis situacijomis, kai psichiatrijos ligoninei tenka atlikti socialinės globos įstaigos funkciją.
„Aplinkybė, kai sprendžiant asmenų, pripažintų neveiksniais, hospitalizavimo ir gydymo klausimą jiems nėra sudaroma galimybė būti išgirstiems, kelia rimtą susirūpinimą, nes tokie asmenys iš esmės traktuojami kaip nebylūs objektai, nors konkrečiu atveju gali gebėti išsakyti savo nuomonę“, – teigia Seimo kontrolierė.
dr. Erika Leonaitė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Vertindama nurodytas aplinkybes E. Leonaitė pastebi, jog kyla abejonių dėl advokatų paslaugų teikimo asmenims tvarkos: „Matau būtinybę tobulinti neveiksniais pripažintų asmenų atstovavimą teisminiame procese. Juo labiau kad, kaip žinoma, Lietuvoje veiksnumo apribojimas, kuris pats savaime nedera su Asmenų su negalia teisių konvencija, praktikoje kol kas taikomas gana plačiai, o pagalbos priimant sprendimus mechanizmas iš esmės nėra sukurtas“.
E. Leonaitė taip pat išskiria patikrinimo metu išryškėjusią socialinių paslaugų stokos nulemtą sisteminę žmogaus teisių problemą, kai psichiatrijos ligoninėse apgyvendinami socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems aktyvus gydymas nėra reikalingas, tačiau dėl sveikatos būklės jie nebegali gyventi savarankiškai ir neturi juos prižiūrėti galinčių artimųjų ar gyvenamosios vietos.
Ataskaitoje pastebima, jog pasitaiko atvejų, kai be priežiūros likę ar vieniši asmenys, kuriems reikalinga socialinė pagalba, Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale yra laikomi ne vieną mėnesį.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta aplinkybė, kai Ūmios psichiatrijos skyriuje daugiau nei savaitę, o kai kuriais atvejais net tris savaites esantiems pacientams nesudaromos galimybės pabūti lauke savarankiškai ar su palyda.
Ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai, susiję su Seimo kontrolierių įstaigos teiktų rekomendacijų, susijusių su Psichiatrijos filialo patalpų ir informacijos pritaikymu asmenims su negalia, įgyvendinimu. Vis dėlto paaiškėjusi aplinkybė, kai Seimo kontrolieriui Klaipėdos ligoninė pateikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie materialinių sąlygų ir ligoninės Psichiatrijos filialo skyrių patalpų prieinamumo gerinimą įgyvendinant projektus, kelia susirūpinimą.
Nors anksčiau Klaipėdos ligoninė tvirtino, jog vykdant projektus buvo įgyvendintos Seimo kontrolieriaus rekomendacijos, pakartotinio vizito metu paaiškėjo, jog pastarosios ne tik neįgyvendintos, tačiau turėjo būti realizuotos dar prieš pirminį Seimo kontrolieriaus patikrinimą.
Įvertinusi turimą informaciją Seimo kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, kad būtų išsiaiškinti už klaidinančios informacijos pateikimą atsakingi Klaipėdos ligoninės darbuotojai ir būtų sprendžiamas jų tarnybinės atsakomybės klausimas.
