Septyni faktai apie Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Delfi v. Estija byloje ir komentarus internete (skaitmeninės teisės)

Prieš daugiau nei tris mėnesius, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji Kolegija patvirtino, jog estiškasis Delfi portalas yra atsakingas už skaitytojų paskelbtus įžeidžiančio turinio anonimiškus komentarus. Nors Delfi ir nebuvo šių komentarų autorius, Estijos teismai pagrįstai pripažino, kad laiku nebuvo imtasi pakankamų priemonių pašalinti neapykantą kurstančius ir smurtą skatinančius skaitytojų pasisakymus, todėl Delfi įpareigotas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam.

Šis EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas sukėlė didelį atgarsį Europoje ir sulaukė saviraiškos laisvę ginančių tarptautinių organizacijų įspėjimų dėl manipuliacijų ir galimo valstybių bandymo teisiškai riboti žodžio laisvę internete. Iš kitos pusės, buvo nuomonių palaikančių EŽTT sprendimą kaip įrankį užkirsti kelią neetiškiems ir neapykantą skleidžiantiems komentarams. Lietuvoje buvo kalbama, kad EŽTT išaiškinimas neigiamai paveiks žinių portalų pajamas, bei pasigirdo nuomonių, kad visi interneto portalai galės būti traukiami atsakomybėn dėl komentatorių pasisakymų.Kadangi ne visos sprendimo interpretacijos atitinka jo turinį, šiame straipsnyje panagrinėsime šešias, EŽTT Didžiosios kolegijos nustatytas, aplinkybes, turinčias įtakos saviraiškos laisvei, garbės ir orumo bei privatumo apsaugai.

Visa istorija prasidėjo dar 2006 metais, kuomet estiškasis Delfi paskelbė straipsnį „SKL sugadino ledo kelią“ (angl.„SKL Destroyed Planned Ice Road“), kuriame aprašė, kad „Saremos laivybos kompanija“ nutarė pakeisti keltų maršrutus ir dėl šios priežasties buvo sugriauti kitas salas jungiantys pigesni ir greitesni ledo keliai. Per dvi dienas šis straipsnis sulaukė 185 komentarų, tarp kurių minėtos kompanijos valdybos narys ir akcininkas L. identifikavo 20 grasinančio ir įžeidžiančio turinio skaitytojų pasisakymų. Praėjus šešioms savaitėms po straipsnio pasirodymo, L. teisininkai kreipėsi į Delfi, prašydami pašalinti nepriimtinus komentarus ir atlyginti padarytą maždaug 32 tūkst. eurų neturtinę žalą. Delfi tą pačią dieną pašalino nurodytus komentarus ir atsisakė atlyginti neturtinę žalą, tad L. kreipėsi į Estijos teismus, kurie konstatavo, kad Delfi privalo atsakyti už komentatorių pasisakymus ir dėl to privalo atlyginti daug mažesnę 320 eurų žalą. Delfi, manydamas, jog teismų išvada dėl jo atsakomybės už trečiųjų asmenų parašytus komentarus yra neteisinga ir kad tai pažeidžia portalo teisę skleisti informaciją (t. y. skelbti skaitytojų komentarus), kreipėsi į EŽTT. Vis dėlto po ketverius metus trukusio nagrinėjimo, EŽTT 2013 m. spalio 10 d. priėmė Delfi nepalankų sprendimą, po kurio sekė taip pat nepalankus Didžiosios Kolegijos sprendimas.

Kodėl Delfi pripažintas atsakingu už komentarų turinį?

EŽTT pritarė Estijos teismų pozicijai ir pripažino, kad Delfi yra laikytinas ne informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėju, bet viešosios informacijos skleidėju. EŽTT nustatė, kad Delfi atliko ne tik „techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio veiksmus“, bet veikė aktyviai, kviesdamas skaitytojus papildyti naujienas savo asmeninėmis įžvalgomis ir nuomonėmis. Anot EŽTT, „portalo gaunamos pajamos priklausė nuo naujienų skaitomumo, kuris buvo neabejotinai susijęs su skelbiamais komentarais, todėl Delfi turėjo ekonominį interesą skelbdamas komentarus ir, nors ir nebuvo jų autoriumi, tai nereiškia, kad negalėjo kontroliuoti komentarų erdvės“. Taigi, Elektroninės komercijos direktyvos ir Estijos nacionalinių teisės aktų prasme Delfi veikė daugiau nei tarpininkas ir dėl to jam negalėjo būti taikomas atleidimas nuo atsakomybės, nustatytas Direktyvos 14-15 straipsniuose.

Kokio pobūdžio komentarus Delfi privalėjo nedelsiant šalinti?

EŽTT nustatė, kad visi dvidešimt L. nurodytų komentarų „kurstė neapykantą ir tiesiogiai skatino smurtą jo atžvilgiu, tačiau jų neteisėtas pobūdis pasireiškė tuo, jog pasisakymų turinio vertinimui nereikėjo atlikti jokios lingvistinės ar teisinės analizės, kadangi jie buvo aiškiai neteisėti“. Tai reiškia, kad šiuo sprendimu Delfi buvo įpareigotas pašalinti ne visus be išimties netinkamus komentarus, bet tuos, kurių turinys aiškiai ir atvirai kurstė neapykantą bei skatino smurtą ar susidorojimą su asmeniu ir tai buvo suprantama bet kuriam protingam skaitytojui.

Teismas nenustatė ką reiškia „aiškus ir atviras“ neapykantos kurstymas bei smurto skatinimas, tad kad teisinis faktinių aplinkybių vertinimas yra paliktas nacionalinėms institucijoms. Svarbu pažymėti, kad komentarai, kuriuos Delfi turėjo pašalinti, neapėmė tikrovės neatitinkančios ar asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos.

Kokios Delfi taikytos priemonės pripažintos nepakankamomis?

Dar 2006 metais komentarų skiltyse Delfi buvo nurodęs, jog komentarų autoriai yra atsakingi už skelbiamą turinį. Delfi taip pat turėjo įdiegęs filtravimo sistemą, automatiškai ištrinančią komentarus, kuriuose buvo aptinkami vulgarūs žodžiai, bei „pranešimo ir pašalinimo sistemą“, kuria galėjo naudotis kiekvienas skaitytojas, mygtuko paspaudimu informuodamas portalo administraciją apie netinkamą komentarą. Kartais portalo administratoriai kai kuriuos komentarus šalindavo savo iniciatyva, tačiau jų negalėjo pašalinti ar pakeisti patys komentarų autoriai.

Vis dėlto, EŽTT nuomone, šių priemonių nepakako, „kadangi filtravimo sistema neapsaugojo komentarų erdvės nuo neapykantos kurstymo ir smurto skatinimo ir nesuteikė galimybės skaitytojams ištrinti netinkamų komentarų. Daugelis L. nurodytų komentarų neturėjo sudėtingų metaforų ar paslėptų reikšmių, juose buvo aiškūs ir suprantami grasinimai, <…> dėl tokio filtravimo sistemos trūkumo neteisėto turinio komentarai buvo skelbiami šešias savaites“. EŽTT taip pat pastebėjo, jog nuo komentarų nukenčiantiems asmenims „gali būti sunku nuolat stebėti komentarų srautą, kai tuo tarpu naujienų portalai gali užkirsti kelią ar pašalinti tokius komentarus“. Taip pat, EŽTT teigimu, nukentėjusiesiems buvo sunku identifikuoti komentarų autorius ir patraukti juos atsakomybėn, todėl Delfi turėjo pareigą nedelsiant pašalinti neteisėtus komentarus netgi be nukentėjusiojo kreipimosi.

Ar šis sprendimas taikomas ir kitiems interneto portalams, pavyzdžiui, socialiniams tinklams ar tinklaraščiams?

Apibrėždamas sprendimo ribas, EŽTT išaiškinimo: „šios bylos vertinimas nesusijęs su kitais interneto forumais, kuriose skelbiami kitų asmenų komentarai (pvz., interneto diskusijų forumas ar skelbimų lenta), ar socialiniais tinklais, kurių valdytojai nesiūlo jokio turinio, bei privačių asmenų laisvalaikiu valdomais tinklalapiais ar blogais“.

Taigi, pavyzdžiui, patraukti Facebook atsakomybėn už vartotojų komentarus vadovaujantis Delfi prieš Estija sprendimu nebūtų įmanoma.

Ar po šio sprendimo bus draudžiama komentuoti anonimiškai ir ar tai neprieštarauja žmogaus teisių standartams?

Komentarų apie L. anonimiškumas tapo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Delfi buvo patrauktas atsakomybėn, teigiant, kad portalas „pats nusprendė leisti komentuoti neregistruotiems vartotojams ir šitaip prisiėmė tam tikrą atsakomybę už skaitytojų pasisakymus“. Visgi, tame pačiame sprendime EŽTT pareiškė, kad „interneto vartotojai yra linkę neatskleisti savo tapatybės, o anonimiškumas jau seniai tapo priemone nuo persekiojimo ir nereikalingo dėmesio, o tai padeda minčių ir informacijos skleidimui ypač internete“. Panašios nuomonės laikosi ir Jungtinių Tautų Specialusis Pranešėjo saviraiškos laisvei, David Kaye. Anot jo, galimybė anonimiškai kalbėti internete yra būtina saviraiškos laisvės įgyvendinimui. Nepaisant to, šiame sprendime asmens garbės yra orumo gynimas buvo įvertintas kaip reikalaujantis aukštesnės apsaugos nei anonimiškumas.

Aptariant šį sprendimą Lietuvoje, pasigirdo siūlymų skaitytojams leisti komentuoti tik per Facebook paskyras, juos privalomai registruoti ar visada viešai rodyti IP adresus. Pažymėtina, kad, komentuojant per Facebook paskyrą, viešu tampa skaitytojo vardas, jo nuotrauka, o apie komentarą ir skaitytą straipsnį sužino ne tik interneto portalas, bet ir Facebook valdytojas, tačiau ne visais atvejais tam gaunamas sutikimas. Privalomas skaitytojų registravimas interneto portale reiškia tai, kad portalas tampa skaitytojų asmens duomenų valdytoju ir aiškiai mato, ką norintis komentuoti skaitytojas veikia portale: kokius straipsnius skaito ir kaip į juos reaguoja. Kalbant apie IP adresų viešą skelbimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES Teisingumo Teismas dar 2011 metais konstatavo, jog IP adresas identifikuoja asmenį ir yra laikytinas asmens duomenimis, todėl jo viešam skelbimui yra būtinas asmens sutikimas. Net ir dabar visus komentuotojų IP adresus skelbiantys portalai aiškiai neinformuoja skaitytojų ir negauna jų sutikimo viešai rodyti IP adresą.

Ar šiuo sprendimu bus galima vadovautis, ginant savo teises Lietuvoje?

EŽTT sprendimą priėmė, vertindamas Estijos teisės aktų ir Estijos teismų priimtų sprendimų suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Pats EŽTT priimtame sprendime pažymėjo, jog kitos valstybės gali būti visiškai kitaip perkėlusios ES teises normas į nacionalinę teisę, todėl, atitinkamai, šio sprendimo taikymo apimtis turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.

Lietuvoje ES Elektroninės komercijos direktyvos 14 ir 15 straipsniai yra tiesiogiai perkelti į Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį. Tai reiškia, kad pagal EŽTT pateiktą interpretavimą, komerciniais tikslais veikiantis naujienų portalas, suteikiantis analogiškas galimybes skaitytojams komentuoti bei ragindamas juo tą daryti, gali būti laikomas viešosios informacijos skleidėju, kuriam turi būti taikoma atsakomybė už skelbiamą turinį. Tačiau Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad viešosios informacijos skleidėjui (interneto portalui) netaikoma redakcinė atsakomybė, nekyla pareiga atsakyti už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą ir atlyginti žalą, jeigu informacija buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju (pvz. komentatorių), ir jeigu buvo nurodytas informacijos šaltinis. Taigi, galima būtų interpretuoti, kad Lietuvoje šis sprendimas taikytinas ribota apimtimi.

Kokia yra pagrindinė kritika išsakyta teismui dėl šio sprendimo?

EŽTT teisėjai András Sajó ir Nona Tsotsoriasprendimui nepritariančioje nuomonėje įvardijo šias EŽTT Didžiosios Kolegijos sprendimo pasekmes: „siekiant užkirsti kelią žeminančios informacijos skelbimui ir kitiems „neteisėtiems“ veiksmams, visi komentarai turės būti stebimi ir tikrinami. Tai reiškia, kad aktyvūs tarpinių paslaugų teikėjai ir blogų valdytojai turės rimtą pagrindą skaitytojams nebeleisti komentuoti, o grėsmė dėl teisinės atsakomybės atsiradimo paskatins papildomos vidinės cenzūros atsiradimą. Tai yra aiškus kvietimas vidinei tinklalapių valdytojų cenzūrai“. Suprantama, kad tokios cenzūros įvedimas gali turėti neigiamos įtakos sąžiningiems skaitytojams, norintiems pasinaudoti teise skleisti informaciją: nuomonės reiškimas komentaruose, straipsnių papildymas ar patikslinimas žurnalistų nepateikta informacija bus suvaržytas.

Du teisėjai taip pat oponavo Didžiosios Kolegijos nuomonei, jog internetas yra „unikaliai pavojinga naujiena“, teigdami, kad „tai yra sfera tvirtai viešajai diskusijai su naujomis galimybėmis, sustiprinančiomis demokratiją. Komentarai yra būtini sustiprinant pasikeitimą idėjomis tarp gyventojų ir taip iki šiol manė ir EŽTT ankstesnėse bylose (Ashby Donald and Others v. Prancūzija,Węgrzynowski and Smolczewski v. Lenkija)“.

Straipsnį parengė Raminta Šulskutė. Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis.

Prie šios straipsnių serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.