Aktualu

Po visiško abortų draudimo Lenkijoje vyksta susidorojimas su protestuojančiaisiais: suimta 14 žmonių

Mano teisės

Protesto akcija Vilniuje, Luko Tamulyno nuotr.

Moterų teisių judėjimas Lietuvoje | 2021 01 30

Trečiadienį Lenkijoje valstybės oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas prieštaringai vertinamas Konstitucinio teismo sprendimas, tokiu būdu visiškai uždraudžiantis abortus. Šis sprendimas sukėlė audringą visuomenės reakciją: kaip metų pabaigoje, taip ir dabar visoje šalyje į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Tačiau šįkart kartu su aborto draudimu Lenkijoje taip pat imta aktyviai riboti protestus. Vakar organizacija „Strajk Kobiet“ informavo apie suimtus protestantus ir streiko lyderius.

Moterų teisių judėjimas Lietuvoje dalinasi atviru „Strajk Kobiet“ (Moterų streiko) laišku apie pavojaus ženklus ir neteisėtus žmogaus teisių ribojimus Lenkijoje:

„Sausio 28 d. Varšuvoje 14 žmonių buvo neteisėtai suimti protesto prieš abortų draudimą Lenkijoje metu. Tarp suimtųjų – ir Klementyna Suchanow, viena iš Lenkijos moterų streiko lyderių. Valstybinės policijos taktika buvo įprasta – neteisėtas žmonių judėjimo suvaržymas užtvaromis, taip neleidžiant jiems išeiti iš susibūrimo vietos ir tuo pat metu reikalaujant susibūrusių aptvertų asmenų „išsiskirstyti“ ir pateikti asmens dokumentus tam, kad būti atpažinti ir apkaltinti „dalyvavimu neteisėtame susibūrime“. Ši taktika nuolatos naudojama nepaisant to, kad teismai išteisina visus identifikuotus ir be pagrindo apkaltintus asmenis, dalyvavusius protestuose.

Ketvirtadienį toks „suvarymas“ truko 7 valandas, nes dalyviai pirmą kartą nesutiko pateikti asmens dokumentų ir būti apkaltinti, argumentuodami, kad nėra jokio teisinio pagrindo tokiems policijos veiksmams. Šis atsilaikymas ir taikus protestas buvo nutraukti Lenkijos policijos pareigūnų, kurie ėmė naudoti agresiją, tempti žmones į policijos automobilius. Naudodami „suvarymo“ taktiką policijos pareigūnai bandė dar labiau eskaluoti susidariusią konfliktinę situaciją.

Siekiant išsklaidyti solidarumo demonstracijas, suimti žmonės buvo vežami į policijos nuovadas net iki 70 kilometrų nuo Varšuvos. Suimtieji buvo išvežti į septynis skirtingus miestus.

Viena iš suimtųjų buvo ir Lenkijos „Moterų streiko“ (Strajk Kobiet) organizacijos, koordinuojančios protestus, lyderių Klementyna Suchanow. Jos suėmimo metu policija naudojo fizinę jėgą ir bent dvi valandas nesuteikė jokios informacijos apie jos buvimo vietą. Dėl to Klementynos Suchanow advokatas negalėjo jai suteikti teisinės pagalbos ar patikrinti jos sulaikymo sąlygų.

Mes laikome jos sulaikymą politinio persekiojimo veiksmu, tikslingai nuspręstu ir taikomu valdančios partijos prieš asmenį, su kuriuo Lenkijos valdžia elgiasi kaip su valstybiniu priešu. Klementyna Suchanow turėtų būti išleista šeštadienį, po to, kai jai bus pateikti oficialūs kaltinimai“, – rašoma Lenkijos „Moterų Streiko“ organizacijos pranešime.

Pilietinė iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje primena, kad 2020 metų lapkričio 11 d. ir 16 d. išsiuntė kreipimąsi „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“ Lietuvos valdžios institucijoms, tarp kurių ir LR Prezidentas bei LR Seimo nariai, su raginimu išreikšti palaikymą už reprodukcines teises kovojančioms moterims kaimyninėje šalyje. Šį kreipimąsi pasirašė apie aštuoniasdešimt visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei trys dešimtys nevyriausybinių organizacijų.

Deja, bet jokio oficialaus užtarimo už savo teises kovojančioms Lenkijos moterims Lietuvos institucijos taip ir nepareiškė. Į Moterų teisių judėjimo Lietuvoje kreipimąsi bei protesto veiksmus lapkritį Lietuvoje viešėjusio Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos vizito metu sureagavo vos keli politikai, išsakydami asmeninę nuomonę. Judėjimo atstoves į susitikimą pakvietė LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vis dėlto Seime taip ir nebuvo balsuota dėl rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“.

Praėjus mėnesiui po kreipimosi gautas LR Prezidentūros kanceliarijos atsakymas į kreipimąsi taip pat buvo itin lakoniškas:

„Atsiliepdami norime Jus patikinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos šalies vadovas laikosi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje. Apie tai lapkričio mėnesį Respublikos Prezidentas pasisakė ir viešai“, – buvo rašoma 2020 gruodžio 7 dieną LR Prezidento kanceliarijos atsiųstame rašte Moterų teisių judėjimui.

Nei LR Ministro Pirmininko kanceliarija, nei LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nei LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, nei LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas atsakymo į jiems siųstą Moterų teisių judėjimo kreipimąsi dėl „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“ neatsakė.

Moterų teisių judėjimas Lietuvoje (Women’s March LT) yra visuomeninė Lietuvos piliečių iniciatyva, susibūrusi siekianti išreikšti paramą ir palaikymą Lenkijos moterims kovoje prieš antidemokratinį reprodukcinių moters teisių suvaržymą. Judėjimas primena, kad ir Lietuvoje moters teisės į kokybišką reprodukcinę sveikatą ir informaciją iki šiol nėra iki galo užtikrintos – iki šiol nepriimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, menkas dėmesys švietimui apie kontracepciją, nesuteiktos galimybės kompensuoti kontracepciją labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, naudotis naujausiais medicinos mokslo pasiekimais tam tikrų procedūrų metu ir kita.

Komentuoki