Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Skaitinys

Smurtas artimoje aplinkoje: ar Lietuvoje moterys su negalia saugios?

2022 12 15

Gruodžio 9 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume diskutuota, ar moterys su negalia Lietuvoje yra apsaugotos nuo smurto artimoje aplinkoje. Diskusijos dalyvių teigimu, nors pozityvių pavyzdžių yra, sisteminės ir individualius poreikius įvertinančios prieigos apsaugos mechanizme itin trūksta.

Smurto specifika

Diskusijos „Smurtas dėl lyties. Ar Lietuva pasiruošusi padėti moterims su negalia?“ pradžioje Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė pasakojo, kodėl moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, atsiduria didesnėje rizikoje patirti smurtą. „Negalia mūsų kultūroje neša labai didelę stigmą, susijusią su žmogaus verte. Lietuvoje dar reikia įrodinėti, kad žmonės su negalia taip pat yra žmonės“, – sakė ji.

Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Anot LNF ekspertės, lytis, negalia (atsirandanti susidūrus su sisteminėmis kliūtimis) ir atskirtis yra trys pagrindiniai elementai, lemiantys didesnę riziką patirti smurtą. „Dėl paslaugų trūkumo žmonės su negalia yra labai priklausomi nuo savo artimos aplinkos. Tai reiškia, kad jais rūpinasi tie patys asmenys, kurie smurtauja“, – pabrėžia S. Aginskaitė. Moterys su negalia yra stipriai nugalinamos, todėl net ne visada gali atpažinti, kad su jomis blogai elgiamasi, smurtas ir kontrolė yra stipriai normalizuojami.

2022 metais LNF atliko tyrimą – internetu apklausė 105 smurtą patyrusias moteris su negalia. Nors apklausos metodas neleido pasiekti globos įstaigose gyvenančių moterų ar asmenų su intelekto negalia, jis yra pakankamas, kad būtų galima daryti tam tikras išvadas. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė respondenčių patyrė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio smurtą, kas ketvirta susidūrė su šeimos narių ir artimųjų smurtu.

„Mus šokiravo tai, kad oficialioje statistikoje visiškai nesimato seksualinio smurto, kurį patiria moterys su negalia. Yra tik vienas įrodytas atvejis. Tyrimas, kurį atlikome, parodė, kad daugiau nei pusė moterų bent kartą patyrė seksualinį smurtą, kas ketvirta jį patiria intensyviai (bent kartą per savaitę ar mėnesį)“, – kalbėjo S. Aginskaitė. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80 proc. moterų su negalia bent kartą patyrė fizinį smurtą, kas ketvirta tokį smurtą patiria kartą per savaitę / mėnesį.

„Taip pat pamatėme specifines smurto formas, susijusias su negalia. Pavyzdžiui, manipuliacija pagalba. Moterų saviverte yra žaidžiama: šiandien aš galiu tau padėti, rytoj – ne, šiandien aš tau duosiu vaistų, rytoj –  ne, šiandien vaistais tave nuslopinsiu, rytoj – aktyvinsiu. Labai dažnas atvejis slaugos namuose: patrauksiu tavo vaikštynę, vežimėlį ir tu neišjudėsi“, – paaiškina S. Aginskaitė.

LNF apklausa taip pat parodė, kad tik penktadalis moterų, patyrusių smurtą, kreipėsi į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją. Pasak S. Aginskaitės, tai atspindi faktą, kad smurtas prieš moteris su negalia yra itin nematoma problema. „Tai susiję su informacijos prieinamumu. Dalis moterų tos informacijos negali gauti (pavyzdžiui, esant su klausos, regos ar intelekto negalia). Kitas momentas – ar tavimi patikės? Ypač tai yra svarbu kalbant apie psichosocialinę ir intelekto negalią. Žmonėmis su negalia dažnai yra netikima“, – teigia ekspertė.

Sistemoje neatsižvelgiama į realybę

Diskusijoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė pristatė savo vykdomų tyrimų tendencijas. Ekspertė kalbindama moteris su negalia aiškinasi, kaip jų gyvenimuose veikia lyties ir negalios sankirta. Ji taip pat atlieka savivaldybių ir kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto teikiančių organizacijų apklausą – domimasi, kaip paslaugų teikėjai yra pasiruošę teikti paslaugas moterims su negalia.

M. Jurkutės teigimu, moterys su negalia viešųjų paslaugų sistemoje jaučiasi nematomos. Paklaustos, ar žinotų, kur kreiptis patyrus smurtą, ar pačios kreiptųsi pagalbos, patartų draugei / šeimos narei, dažniausiai jos atsako neigiamai. Pasak ekspertės, žinodamos, kaip sunku kokybiškai gauti kitas paslaugas, respondentės įsitikinusios, kad tokioje jautrioje situacijoje kaip smurtas į jų poreikius būtų atsižvelgiama dar rečiau.

Tiek savivaldybės, tiek paslaugų teikėjai, atsakingi už smurto prevenciją ir pagalbos nukentėjusiems teikimą, sako problemos nematantys – moterys su negalia nesikreipia arba kreipiasi itin retai. „Kai kurios savivaldybės iš viso negalėjo įvardyti, ar atsimena kažkokį atvejį. Iš principo, moterys sistemoje jaučiasi nematomos, o sistema iš tikrųjų jų ir nemato“, – pasakojo M. Jurkutė.

Mintautė Jurkutė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė sakė, kad globos institucijose situacija panaši į daugumos savivaldybių poziciją. Pasak jos, tarptautiniai tyrimai ir įvairūs dokumentai rodo, kad globos įstaigose moterys su negalia patiria daugiau smurto. Tačiau Lietuvos globos įstaigos, paklaustos apie apsaugos nuo smurto mechanizmą, atsako, kad smurto jų institucijose nėra. „Yra patvirtintos tam tikros tvarkos, kaip reaguoti į smurtą ar vykdyti prevenciją, bet jos yra rekomendacinio pobūdžio. Dvi sferos – globos įstaigos ir reagavimo į smurtą mechanizmai – tiesiog nesusikerta, specialistai nebendrauja“, – apgailestavo ekspertė.

Karilė Levickaitė, Joe Wood nuotr.

Karilė Levickaitė, Joe Wood nuotr.

Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas. Kartu su kolege Audrone Daukšaite-Timpe jis atlieka teisinės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje bazės analizę.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu yra nustatomi esminiai apsaugos principai, leidžiantys smurtą artimoje aplinkoje suvokti kaip visuomeninės reikšmės veiką, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tuo pačiu, eksperto teigimu, jame dažnai trūksta konkretumo ir atsižvelgimo į atskirų asmenų grupių poreikius. „Vienas esminių, didžiausių trūkumų šiame įstatyme yra tai, kad jis neigia egzistuojančią realybę – ignoruoja smurto lyties pagrindu egzistavimą. Tam, kad problemą būtų galima spręsti iš esmės, turime tiksliai įsivardyti, kodėl mes tai darome. Atsižvelgiant į tai, jog nėra įtrauktas lyties pagrindas, negalios aspektas iš esmės taip pat neegzistuoja. Nėra individualizavimo, suvokimo, kad tam tikros grupės yra labiau pažeidžiamos“, – sako jis.

Diskusijoje taip pat svarstyta, ką būtų galima padaryti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema būtų įtraukesnė moterų su negalia atžvilgiu. Dalyvių siūlymu, vertėtų:

  • pagalbos moterims su negalia teikimą organizuoti pagal standartizuotas, apibrėžtas tvarkas. Pavyzdžiui, į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje algoritmus įtraukti negalios aspektą (tą artimiausiu metu pradės Lygių galimybių plėtros centro ekspertės);
  • užtikrinti ne tik pastatų, bet ir informacijos apie pagalbą prieinamumą. Pavyzdžiui, informacija turėtų būti parengiama lietuvių gestų ar lengvai suprantama kalba, interneto svetainės turėtų būti prieinamos akloms ar silpnaregėms moterims;
  • nepalikti moterų su negalia vienų. Joms patyrus smurtą, reikėtų ne tik suteikti konsultacijas, bet ir palydėti per visą saugumo užtikrinimo procesą. Pavyzdžiui, sustiprinti jų nepriklausomumą įtraukiant į darbo rinką, suteikiant pritaikytą apgyvendinimą ir pan.

Diskusiją moderavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė.

Visą diskusiją galite stebėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Įraše diskusija prasideda 4:53 val.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki