Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Smurtas šeimoje vis dar epideminio lygio

Iš kairės į dešinę: Algimantas Šešelgis, Renatas Požėla, Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Natalija Bitiukova, Dalia Kuodytė (Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.)

Jūratė Juškaitė | 2014 10 30

Praėjusiais metais policija gavo per dvidešimt tūkstančių iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pusė jų pasibaigė ikiteisminiais tyrimais. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pripažįsta, kad tokiai nedideliai šaliai kaip Lietuva skaičiai yra labai dideli, tačiau specialistai atkerta, kad dėl tokios padėties kalta ir ministerija bei kitos valdžios institucijos, nedarančios pakankamai, kad skaičiai nustotų augę. Po filmo „Privatus smurtas“ festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijos dalyviai teigė, kad dėl nesprendžiamų smurto šeimoje problemų kaltę prisiimti turėtų ir katalikų bažnyčia, lobistiniais metodais blokuojanti svarbios konvencijos priėmimą.

Apaugos nuo smurto šeimoje įstatymas – vienas labiausiai policijos lauktų

Prieš trejus metus Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo smurtas šeimoje nebelaikomas privačiu reikalu ir persekiojamas viešojo kaltinimo tvarka. Diskusijoje dalyvavęs Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla sako, kad tada visuomenė pradėjo gydytis nuo sunkios ligos: „Situacija buvo ydinga iki 2011 m. gruodžio. Jeigu man reikėtų išrinkti „Top 10“ geriausių įstatymų per dvidešimt ketverius nepriklausomybės metus, šis atsidurtų pirmame penketuke. Pagaliau mes pasakėme, kad mūsų visuomenė sunkiai serga ir pradėjome ieškoti vaistų ligai gydyti“, – teigė R. Požėla. Tačiau pareigūnas pripažįsta, kad smurtas šeimoje toks dažnas, kad Lietuvoje jis esą vyksta nuolat, kiekvieną dieną: „Neabejoju, kad policijos pajėgos dabar, kai mes kalbame, reaguoja į iškvietimą viename ar kitam Lietuvos kampelyje“, – sakė R. Požėla.

Oficialiai užfiksuota smurto epidemija – tik ledkalnio viršūnė

Tačiau net ir epidemiškai gausūs, nemažėjantys iškvietimai – greičiausiai tik ledkalnio viršūnė. Anot Vilanos Pilinkaitės Sotirovič, iš Lygių galimybių plėtros centro, ES agentūros atliktas tyrimas nustatė, kad Lietuvoje į policiją kreipiasi vos ketvirtadalis aukų, o net ir pranešus policijai, sistema sutvarkyta ne iki galo: „Nuo 2011 m. policija apie smurto atvejį yra įpareigota pranešti Specializuotiems pagalbos centrams (SPC), tačiau jie reaguoja tik iki tol, kol prasideda ikiteisminis tyrimas. SPC centrai turi būti įgalioti su nukentėjusiąja eiti iki teismo. Pirminis etapas yra padarytas su SPC, bet toliau nepadedama, o nukentėjusiosios nebūtinai viską supranta, įsijungia žmogiškasis faktorius“, – teigė V. Pilinkaitė Sotirovič.

Darbo daugiau, pinigų tiek pat

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kritikos žėrė ir Seimo narė Dalia Kuodytė. Anot jos, nors SPC daro krūvis išaugo kelis kartus, tačiau ministerija papildomų lėšų centrams neskyrė, o šiais metais baigiantis trejų metų programinio finansavimo laikotarpiui, naujas konkursas dar nepaskelbtas: „Neaišku, kas ir už kokius pinigus tą funkciją atliks kitais metais, kurios valstybė pati nepajėgi atlikti“, – stebėjosi Seimo narė, viena iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatorių.

Viceministras Šešelgis: nėra čia stebuklų

Kritikos sulaukęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Šešelgis sakė, kad ministerija daugiau lėšų skirti neplanuoja: „Kaip šiais metais, taip ir ateinančiais finansavimas lygiai toks pat, nėra čia stebuklų“. Anot jo, pokyčiai biudžeto eilutėse atsiras, kai nuo 2016 metų SPC dirbs visą parą bei ratifikavus Stambulo konvenciją, skirtą kovai su smurtu prieš moteris. Tačiau A. Šešelgis pripažino, kad kai kurių visuomenės grupių nuomonė apie konvenciją tokia, kad „kartais nelabai supranti apie ką ir šneka“. Iš auditorijos pasigirdus prašymui konkrečiai įvardyti, apie kurias visuomenės grupes kalbama, viceministras paminėjo Lietuvos vyskupų konferenciją ir Lietuvos tėvų forumą.

Bažnyčios lobizmas stabdo pokyčius

Katalikų bažnyčios ir jos palaikomų organizacijų įtaka piktinosi ir Seimo narė Dalia Kuodytė. Anot jos Stambulo konvencijos ratifikavimas būtų didžiulis žingsnis įveikiant smurto šeimoje problemą, tačiau, kol Lietuvoje egzistuos tam tikras gilus patriarchalinis požiūris, kurį, anot jos, neša Lietuvos vyskupų konferencija bei bažnyčios hierarchai, pažiūromis neva toli atsiliekantys net nuo popiežiaus, tol šalyje bus didelių problemų: „Dalis specializuotų pagalbos centrų veikia pagal gerosios praktikos Vakaruose diegiamus modelius, kita dalis veikia pagal Tėvų forumo arba Vyskupų konferencijos rekomendacijas, pagal kurias svarbiausia išsaugoti santuoką, sudarytą prie altoriaus, nesvarbu, kad tai kainuoja orumą. Man atrodo, kad kol šito požiūrio neatsisakysime, tol negalėsime sakyti, kad einame problemos įveikimo keliu“, – sakė Seimo narė.

Teismas: smurtas šeimoje lygu kankinimams

Tačiau, anot Natalijos Bitiukovos iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, nors Stambulo konvencijos likimas Lietuvoje neaiškus, diskusijos, ar smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas, Europoje jau yra baigtos ir turi būti baigtos Lietuvoje: „Europos žmogaus teisių teismas pasisakė, kad smurtas šeimoje yra kankinimų draudimo principo pažeidimas. Tokį smurtą turime suvokti kaip kankinimus ir netraktuoti jo kaip privataus reikalo, kas neretai vis dar pasitaiko tiek visuomenėje, tiek tarp policijos pareigūnų“, – sakė teisininkė.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki