Absoliuti dauguma – net 90 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas. Tačiau realybė kitokia: nuo jo nukenčia kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras, o daugiau nei pusė nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos. Tai rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nors visuomenės nuostatos aiškios, pagalbos paieška tebėra sudėtinga, o daugelis nukentėjusiųjų lieka vienos su savo patirtimis.
Būtent šias patirtis ir jų įveikos mechanizmus analizavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) bakalaurė Milli Melodia Marika Leinonen, kurios pranešimas apie atliktą tyrimą buvo įvertintas tarptautiniu mastu. Jis pelnė pirmąją vietą studentų kategorijoje pasaulinėje teisės-psichologijos konferencijoje EAPL2025, kuri rugpjūčio pradžioje vyko Vilniuje.
Milli Melodia Marika Leinonen, asmeninio archyvo nuotr.
Kai statistika virsta žmonių istorijomis
Milli kartu su MRU Taikomosios psichologijos laboratorijos kolegomis (bakalauro darbo vadovė – dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė) analizavo, kaip intymaus partnerio smurtas veikia nukentėjusiojo asmens savivoką. Tai – gebėjimas suprasti, kas esi, kokios tavo vertybės ir tikslai. Tyrime dalyvavo arti pusę tūkstančio moterų iš įvairių Lietuvos regionų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje. Jos buvo atrinktos bendradarbiaujant su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais, socialinės paramos centrais, psichologais ir socialiniais darbuotojais. Dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 73 metų, dauguma jų gyvena miestuose ir turi vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą.
„Manėme, kad vadinamieji netinkami prisitaikymo mechanizmai – savęs kaltinimas ar neigimas – nukentėjusiosioms tik pakenkia. Tačiau tyrimas parodė, kad trumpalaikėje perspektyvoje jie gali net sušvelninti smurto poveikį. Todėl svarbu neatimti iš nukentėjusiųjų kontrolės, o leisti joms pačioms rinktis būdus, kurie padeda išgyventi“, – pabrėžia Milli.
Analizuojant religijos vaidmenį, pastebėta, kad ji taip pat padeda mažinti smurto poveikį nukentėjusiųjų savivokai: „Religija reiškia pasitikėjimą aukštesne jėga, vidinės stiprybės paiešką. Tai gali suteikti atramos išgyvenant sunkumus, net jei tiesiogiai ir nedaro įtakos aiškesnei savivokai“.
Kas padeda nukentėjusioms sveikti?
Bakalauro darbo praktinė nauda – pasiūlymai dėl smurtą patyrusiųjų psichologinės pagalbos. Tyrėja siūlo į pagalbos planus įtraukti religinius ar dvasinius resursus, tokius kaip prasmės paieškos ar meditacija, taip pat neeliminuoti „netinkamų“ įveikos būdų, kai jie nors trumpam suteikia atramos. Svarbiausia nukentėjusiesiems išsaugoti kontrolės jausmą, kuris yra kertinis žingsnis į sveikimą.
Milli Melodia Marika Leinonen darbo vadovė dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė, akcentuoja kad nepaisant smurto prieš moteris problemos aktualumo ir paplitimo, savivokos procesai ir psichologinės įveikos strategijos smurto kontekste išlieka fragmentiškai tyrinėta sritis. Todėl šis tyrimas ypatingai svarbus tuo, kad reikšmingai papildė mokslines žinias apie sąsajas tarp smurto patirčių, savivokos ir įveikos mechanizmų.
dr. Aistė Baikaitytė-Bagdonė, asmeninio archyvo nuotr.
Pasak Milli, suomių tautybės MRU bakalaurės, tai buvo ne tik akademinė, bet ir žmogiška patirtis: „Turėjau galimybę iš arčiau pažvelgti į šias siaubingas Lietuvos moterų patirtis ir tuo pačiu rasti vilties ženklus: net ir labai sunkiose situacijose smurtą patyrusios moterys atranda vidinės stiprybės šaltinius.“
Šiandien, kai Lietuvoje vis dar ieškoma veiksmingesnių būdų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tokie tyrimai tampa svarbiu atspirties tašku politikos formuotojams ir pagalbą teikiančioms institucijoms. Jaunosios tyrėjos darbas primena, kad už kiekvienos statistikos slypi žmogaus istorija: su skausmu, bet ir su galimybe atsitiesti.
Jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos. Pagalbą telefonu bei internetu (angl. chat) teikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.
