Ruošiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimams, rugsėjo 23 d. Seime vykusioje Seimo pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės ir Seimo kontrolierės dr. Erikos Leonaitės organizuotoje diskusijoje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmai: trumpalaikės ir ilgalaikės apsaugos užtikrinimas“ aptartos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir taikymo problemos.
„Veiksminga apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris yra kiekvienos demokratinės valstybės pareiga. Tai – ne tik teisėsaugos klausimas. Tai – neatsiejama nuo lyčių lygybės, pagarbos ir žmogaus teisės gyventi be baimės“, – sveikindamas renginio dalyves ir dalyvius sakė diskusijos globėjas Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Erika Leonaitė, Juozas Olekas, Orinta Leiputė ir Rita Grigalienė, Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotr.
„Orderis yra labai svarbi priemonė. Žmogus gali naktį likti saugus, vaikas gali ramiai užmigti, šeima gali bent kelioms dienoms atsikvėpti. Bet orderis yra laikina apsauga. <…> Yra žmonių, kuriems jis išduodamas penktą, dešimtą, o gal net ir dvidešimtą kartą, ir po kiekvieno tokio karto mes vėl klausiame, ką daryti dabar“, – pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė nurodė, kad įstatymo pakeitimais turėtų būti įtvirtintas ilgalaikės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris teismo galėtų būti skiriamas iki 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat planuojama įtvirtinti seksualinio, fizinio, ekonominio, kibernetinio smurto ir nepriežiūros sąvokas, didinti baudas už orderio pažeidimą nuo dabar skiriamų 80–320 Eur iki 150–320 Eur ir smurtavusiam asmeniui drausti laikyti ginklą bei vairuoti automobilį tol, kol jis neišklausys elgesio keitimo programos.
Orderis skiriamas, bet jo nesilaikoma, baudos nemokamos
Policija per metus gauna apie 55 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradedama apie 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų ir nustatoma apie 4,5 tūkst. nusikalstamų veikų, skiriama apie 20 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Policijos generalinio komisaro pavaduotojos Oksanos Plesko teigimu, 15-ai dienų skiriami orderiai tapo svarbia trumpalaike priemone, bet neužtikrina ilgalaikės nukentėjusiųjų apsaugos.
Policijos automobilis prie namo. pexels.com nuotr.
Gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, pareigūnai turi nustatyti bent 3 iš 17 patvirtintų rizikos vertinimo kriterijų, kad galėtų išduoti orderį. Dažniausiai tai būna smurto riziką keliančio asmens apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas tikrintis dėl apsvaigimo, smurto pavojų patiriančio asmens baimė, kad artimiausiu metu jis gali patirti smurtą, ir kiti kriterijai. Net 59 proc. atvejų nustatoma, kad per praėjusius 24 mėn. policijoje jau buvo gauta pranešimų dėl to paties asmens vykdyto smurto artimoje aplinkoje.
O. Plesko pažymėjo, kad kas ketvirtas asmuo, kuriam skiriami orderiai, juos gauna pakartotinai. Nuo orderio taikymo pradžios 2023 m. vienam asmeniui orderis buvo išduotas net 29 kartus.
Pareigūnės teigimu, 46 proc. atvejų orderio įpareigojimai nėra vykdomi. Policija atlieka orderių vykdymo kontrolės priemones ir skiria baudas, bet jos sistemingai nemokamos – už pirmą pažeidimą sumokama apie pusė skirtų baudų, už pakartotinius – vos 12 proc.
Iš visų skirtų orderių apie 3,5 proc. panaikina policija, dar apie 3,5 proc. – teismai.
Teisėjas pasirašo dokumentus, pexels.com nuotr.
Jei per 24 mėn. tam pačiam asmeniui skiriami 3 ar daugiau orderių, savivaldybė yra informuojama apie riziką ir galimą socialinių paslaugų poreikį. Būta atvejų, kai su savivaldybės pagalba asmenys pradėjo gydytis nuo priklausomybių.
Kokį lygį turi pasiekti grėsmė, kad būtų skiriama apsauga?
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė Dovilė Masalskienė dalijosi, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) iš policijos gauna užpildytą smurto rizikos vertinimo anketą, kurioje pažymėti tik rizikos veiksniai be detalesnių aplinkybių, pavyzdžiui, kodėl ir kokio smurto baiminamasi. Be to, atkreipė dėmesį, kad institucijose dar vis nepakankamai suvokiamas sisteminis smurto pobūdis, apimantis skirtingas smurto formas, skirtas sukurti prievartinę partnerės kontrolę. Jos teigimu, SKPC visada atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į platesnį kontekstą, kaip dažnai grėsmės pasikartoja, taip pat į nukentėjusio asmens patiriamą baimės jausmą ir kitus aspektus.
Palaikymas, asociatyvi pexels.com nuotr.
„Turime pavyzdžių, kai orderis skiriamas pirmą, antrą, trečią kartą, bet atvejis yra vertinamas izoliuotai, o mes matome, kad jame yra persekiojimo požymių. Net išdavus laikiną orderį, tokiais atvejais nukentėjusioji lieka neapsaugota, o smurtautojas – nenubaustas“, – sakė ekspertė.
„Policijos duomenys puikiai iliustruoja, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra ne pavienis konfliktas, o pasikartojantis, sisteminis reiškinys, kurio trumpalaikiai orderiai nesprendžia, todėl būtina taikyti platesnes apsaugos priemones“, – pritarė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Erika Leonaitė, Juozas Olekas, Orinta Leiputė ir Rita Grigalienė, Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotr.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę kaskart taikant apsaugos nuo smurto priemones individualiai vertinti ir vaiko situaciją.
„Jei per vaiką yra tęsiama suaugusio asmens kontrolė, apie jį renkama informacija, toks bendravimas negali būti saugomas vien dėl to, kad yra nustatytas tėvystės ryšys. Kartais poveikis vaiko saugumui tikrai nėra tiesioginis, bet esu turėjusi atvejų, kai ant motinos automobilio arba prie šeimos buto durų buvo dedami laidotuvių vainikai, iki ketvirto aukšto išdėliojamos eglišakės, kaip anksčiau buvo daroma mirus žmogui. Taigi, tiesioginio grasinimo ar tiesioginio kontakto lyg ir nėra, bet smurto kontekste bauginanti žinutė yra akivaizdi. Šioje situacijoje turime matyti vaiką ir galvoti, ką jis patiria“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Motina ir vaikas, asociatyvi pexels.com nuotr.
„Mačiau nemažai dokumentų, kuriuose buvo parašyta, kad galimas netiesioginis, neapibrėžtas smurtas ar rizika ir todėl apsauga nėra skiriama. Mano manymu, kartais netiesioginiai veiksmai yra labai aiški žinutė apie nesaugumą“, – teigė A. Jakavonienė.
Kontrolierės teigimu, vaiko interesų apsauga taikant apsaugos nuo smurto priemones visada turi būti įvertinta atskirai nuo vaiko tėvų interesų. Kartais vaiko interesus atitinka galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartais – draudimas vienam iš tėvų matytis su vaiku. Tais atvejais, kai išlieka vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, apsaugą nuo smurto gavusi moteris neturi būti verčiama tiesiogiai bendrauti su smurtautoju vaiko perdavimo tikslais – vaikas galėtų būti perduodamas neutralioje vietoje, prireikus į šį procesą įtraukiant vaiko teisių specialistus.
Motina su vaikais, asociatyvi pexels.com nuotr.
Vertinimas teismuose – nevienareikšmiškas
Per 3 metus teismuose buvo gauta apie 4 tūkst. skundų dėl išduotų orderių, kasmet apie 50 proc. skundų yra patenkinami ir orderiai panaikinami. Vis dėlto Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Giedrė Norvilienė pabrėžė, kad vidutiniškai per metus yra panaikinami tik 4 proc. visų paskirtų orderių.
G. Norvilienės teigimu, nagrinėdami skundus dėl orderio skyrimo, teismai susiduria su proporcingumo ir interesų suderinimo problemomis, nes orderis riboja tam tikras prigimtines žmogaus teises, pavyzdžiui, nuosavybės teisę ar teisę auginti savo vaikus. Todėl teismai turi nustatyti, kad tokia priemonė yra proporcinga. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad smurto rizikos vertinimas negali būti formalus. Todėl kartais, net jei pagal iškvietimą atvykę pareigūnai nustato 3 ar daugiau iš 17 smurto rizikos kriterijų, jų nebūtinai pakanka priemonės taikymui.
Teismas, asociatyvi pexels.com nuotr.
Kalbėdama apie teismuose nagrinėjamus atvejus, D. Masalskienė atkreipė dėmesį, kad teismų praktika priimant sprendimus dėl orderio panaikinimo yra nenuosekli. Jos teigimu, vieni teismai vertina pareigūnų ir SKPC pateiktą informaciją, o kiti – kvestionuoja pačią procedūrą, kadangi ekspertinis poveikio vertinimas atliekamas remiantis tik nukentėjusio asmens liudijimu. Vis dėlto ekspertė pabrėžė, kad SKPC dirba būtent su smurtą patyrusiais asmenimis ir toks situacijos vertinimas reglamentuotas įstatymuose.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turėtų remtis kitų Europos Sąjungos valstybių praktika ir tarptautinėmis rekomendacijomis dėl trumpalaikio bei ilgalaikio orderio taikymo.
„Iki tol, kol teismas galės paskirti posėdį ilgalaikio orderio skyrimo pagrįstumo vertinimui, turėtų būti paliktas galioti trumpalaikis orderis“, – sakė B. Sabatauskaitė. Lygių galimybių kontrolierė taip pat išreiškė abejones dėl nepakankamo biudžeto ankstyvajai smurto prevencijai.
