Tyrimai rodo, kad šv. Valentino diena darbo vietose neretai tampa nemalonia patirtimi. Klijuodami širdutes ir dovanodami dovanas, bendradarbiai kartais leidžia sau peržengti ribas ir seksualiai priekabiauja prie kolegų. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė griauna penkis mitus apie seksualinį priekabiavimą darbe ir pataria, kaip elgtis darbdaviams.
Mitas: Jeigu priekabiautojas nesupranta savo veiksmų kaip priekabiavimo, tai nėra priekabiavimas
Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kuriuo pažeminamas žmogaus orumą ir sukuriama bauginanti aplinka. Seksualinio priekabiavimo formų yra keletas: verbalinis, neverbalinis, fizinis, kibernetinis (angl. cyber). Taip pat gali skirtis priekabiavimo pobūdis – nuo palyginus subtilaus (gašlūs žvilgsniai, juokeliai, komentarai) iki akivaizdaus (fizinis priekabiavimas, seksualiniai pasiūlymai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog nėra būtina, kad pats priekabiautojas vertintų savo veiksmus kaip priekabiavimą. Aiškinantis situaciją, svarbu kaip tokius veiksmus suprato asmuo, nukentėjęs nuo priekabiavimo. Todėl darbo vietose darbdaviai turėtų aiškiu ir viešu būdu nubrėžti ribas tarp priimtino ir nepageidaujamo elgesio.
Mitas: Seksualinis priekabiavimas darbe yra retas reiškinys
ES Pagrindinių teisių agentūros atlikta apklausa parodė, kad 35 proc. moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, Švedijoje šis skaičius siekia 81 proc. Tirdami rezultatus, mokslininkai pabrėžia, kad toks atotrūkis nereiškia, jog Švedijoje dažniau priekabiaujama nei Lietuvoje, tiesiog mūsų šalyje priekabiavimo atpažinimas yra gerokai mažesnis.
2017m. per pasaulį nusiritęs #MeToo judėjimas atskleidė didelį šios problemos mastą bei parodė, kad – aukų kaltinimas (kai sakoma „pati kalta“, „pati išprovokavo“) vis dar labai gajus. Toks visuomenės požiūris didina bejėgiškumo ir kaltės jausmą bei gilina šią problemą.
Mitas: Seksualinio priekabiavimas – išpūstas reikalas
Tyrimai rodo, kad priekabiavimas gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, t. y. menkinti aukos savivertę, sukelti depresiją, galvos skausmus, kūno svorio pakitimus, nuovargį. Dėl to kyla grėsmė nukentėjusio asmens darbo kokybei bei karjeros galimybėms – net 8 iš 10 moterų, patyrusių priekabiavimą, pakeičia darbo vietą per dvejus metus. Įrodyta, kad net tokios priekabiavimo formos, kaip nepadorių juokelių mėtymas, gali turėti tokias pačias rimtas pasekmes kaip ir vienas sunkus priekabiavimo atvejis, kuriuo metu gali būti panaudojamas nepageidaujamas fizinis kontaktas. Seksualinis priekabiavimas gali neigiamai paveikti ir bendrą įmonės motyvaciją, produktyvumą.
Mitas: Moterys pačios išprovokuoja priekabiavimus savo elgesiu, apranga ar veiksmais.
Seksualinį priekabiavimą dažniausiai patiria moterys, o priekabiautojais dažniausiai būna vyrai. Teiginys, jog moterys pačios išprovokuoja priekabiavimą yra tolygus aukų kaltinimui. Analizuojant konkrečius priekabiavimo atvejus, pastebima, kad priekabiautojo veiksmai nepriklauso nuo nukentėjusiosios elgesio ar aprangos – net ir labai aiškų ribų brėžimą priekabiautojai dažnai yra linkę interpretuoti kaip teigiamą atsakymą.
Moterų kaltinimas dėl patirto nepageidaujamo elgesio kyla ir visuomenėje vyraujančių lyčių stereotipų – mergaitėms dažnai sakoma būti kuklioms, neprieštarauti, patylėti. Todėl darbdaviai turėtų drąsinti moteris bei aiškiai įvardinti, kokie bendradarbių veiksmai yra žeidžiantys, atviriau kalbėtis apie seksualinio priekabiavimo problemą darbo aplinkoje.
Mitas: Seksualiai priekabiauja tik vyrai
Protėvių patarlė, kad žuvis pūva nuo galvos puikiai tinka ir seksualinio priekabiavimo darbe atvejais: jei įmonės vadovas(-ė) užsiima seksualiniu priekabiavimu arba palaiko žmogaus orumą žeminantį klimatą tarp darbuotojų, tuomet pokyčiai dar sunkiau pasiekiami. Lietuvoje galiojantys teisės aktais įpareigoja darbdavius kurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų žeminančių veiksmų ir priekabiavimo. Darbdaviai turėtų supažindinti darbuotojus su lygių galimybių politika, darbo etikos taisyklėmis, pasitelkti mokymus ir kitus ilgalaikius metodus kovai su priekabiavimu darbo aplinkoje.
Daugiau patarimų ir informacijos rasite jauciuosigerai.lt.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Nulinė tolerancija seksualiniam priekabiavimui darbe“, projektą finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos karalystės ambasada Vilniuje, įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, projekto partneris – Lygių galimybių plėtros centras.
