Vyresni žmonės vien dėl savo amžiaus patiria kliūčių paslaugų sektoriuje, ypač iššūkių kyla siekiant apsidrausti ar gauti kreditą. Gyventojams tinkamai nepaaiškinama, kodėl atsisakoma suteikti paslaugą ar prašoma papildomų duomenų, o tai ne tik pykdo vyresnius žmones, bet ir didina jų socialinę atskirtį. Tokias išvadas nurodė teisinę apžvalgą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Pastebime, kad kasmet nusiskundimų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu daugėja, ypač, kalbant apie paslaugų ar prekių sritį. Vyresnio amžiaus klientai siejami su rizika ir nepatikimumu, taip pat neatsižvelgiama į jų poreikius, pavyzdžiui, norą atsiskaityti ne elektroninėmis priemonėmis, skaitmeninių įgūdžių stoką. Toks požiūris neretai virsta nepagrįstais paslaugų teikimo ribojimais“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.
Vertina tik amžių, o ne kriterijų visumą
Anot teisininkės, lygių galimybių pažeidimai dėl amžiaus paslaugų srityje dažniausiai pastebimi draudimo ir finansų rinkose. Atlikdama apžvalgą, Tarnyba apklausė finansų ir kredito įstaigas, kurių absoliuti dauguma tvirtino, kad amžius neturi arba turi tik netiesioginę įtaką paslaugų suteikimui. Visgi, kaip pažymėjo A. Daukšaitė-Timpė, Tarnyba yra ištyrusi ne vieną skundą, kai pensinio amžiaus ir vyresniems gyventojams nebuvo suteiktas kelionių draudimas, nepratęsta kredito kortelė, neišduota vartojimo paskola.
„Nors teisės aktais nėra įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų ribojamos vyresnio amžiaus asmenų galimybės įgyti kelionių draudimą ar gauti kreditą, kartais paslauga jiems tiesiog nesuteikiama. Dažniausia to priežastis – vertinamas tik kliento amžius, tačiau neatsižvelgiama į kitus objektyvus kriterijus, pavyzdžiui, pajamų tvarumą“, – pažymi Teisės grupės vadovė.
Audronė Daukšaitė-Timpė, M. Ambrazo nuotr.
A. Daukšaitės-Timpės pastebėjimu, tais atvejais, kai šitie kriterijai yra vertinami, o klientų prašoma papildomos asmeninės informacijos, jiems nėra paaiškinama, dėl kokių priežasčių tai yra daroma.
„Nors, pavyzdžiui, draudimo verslas, vertindamas įvairias rizikas, turi teisę atsižvelgti ir į klientų amžių ar sveikatos būklę, visgi kartu privalo užtikrinti, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ar išmokų apskaičiavimo sąlygos. Tačiau čia trūksta aiškios bendrovių komunikacijos su klientais, tai pykdo vyresnius žmonės ir verčia galvoti, kad paslauga jiems nesuteikiama vien dėl amžiaus ir kad jie tampa socialiai atskirta visuomenės grupe. Todėl rekomenduojame paslaugų tiekėjams visuomet pateikti tikslią ir aiškią informaciją, o vertinant klientų galimybes gauti vieną ar kitą paslaugą, atsižvelgti į kiekvieną atvejį individualiai“, – teigia teisininkė.
Stokodami skaitmeninių įgūdžių, jaučiasi atstumti
Kita problematiška sritis, anot A. Daukšaitės-Timpės, yra vis didesnį mastą įgaunančios skaitmeninės paslaugos, kurioms nesuteikiama tradicinių alternatyvų. „Elektroninės paslaugos yra viena iš sričių, kuri kelia didelių iššūkių vyresnio amžiaus paslaugų gavėjams, tai patvirtina pastarųjų trejų metų žmonių kreipimaisi. Vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi, kad jaučiasi nereikalingi visuomenei dėl to, kad nesinaudodami informacinėmis technologijomis bei internetu, negali gauti prekių ir paslaugų vienodomis sąlygomis su kitais“, – tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Vyresnio amžiaus moteris su telefonu, Pexels nuotr.
Jos teigimu, kartais paslaugų ar prekių įsigijimas dėl to tampa itin komplikuotas ar net neįmanomas. „Tokio pobūdžio skundai iškalbingi ir aktualūs išties didelei visuomenės daliai. Pavyzdžiui, neseniai diskriminacija buvo pripažintas atsiskaitymo grynaisiais pinigais Vilniaus viešajame transporte panaikinimas, taip pat jau anksčiau diskriminacine pripažinta prekybos centro „Lidl“ nuolaidų sistema, veikianti tik išmaniuosiuose įrenginiuose ir iki šiol nepakeista. Panašių situacijų yra daug, tai parodė ir pernai mūsų atliktas skaitmeninės atskirties tyrimas“, – sakė teisininkė.
A. Daukšaitė-Timpė nurodo, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat susiduria su kliūtimis ir įvairiose laisvalaikio veiklose. „Esame tyrę skundus dėl nepagrįstų amžiaus cenzų įtvirtinimo sporto varžybose, dėl kurių vyresniems jų dalyviams buvo sudarytos mažiau palankios sąlygos, diskriminacija buvo pripažintos ir kai kurios sveikatos patikros programos, kurios buvo taikomos iki tam tikro amžiaus ribos, taip pat – dirbtinių klubo sąnarių kompensavimo tvarka, nepalanki vyresniems nei 65 metų asmenims“, – pasakojo teisininkė.
Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ištyrė 39 skundus dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, virš 40 proc. jų – prekių ir paslaugų srityje. Tai pat buvo gauta netoli 400 įvairių gyventojų paklausimų, susijusių su galima diskriminacija dėl amžiaus.
