Žodžio laisvė – viena svarbiausių demokratinių vertybių. Vis dėlto specialistai pastebi, kad žodžio laisve kartais bandoma pridengti neapykantos kurstymą. Ar žodžio laisvė reiškia, kad galiu rašyti bet ką internete? Kur yra riba tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos? Į šiuo klausimus atsako ir ribą tarp žodžio laivės bei neapykantos kurstymo paaiškina teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Žodžio laisvė nėra absoliuti
Anksčiau Sovietų Sąjungos okupuotose ir nepriklausomybę atgavusiose valstybėse laisvas viešasis kalbėjimas – besiformuojanti praktika. „Sovietų Sąjungoje piliečiai negalėjo reikšti kritikos sovietų valdžiai. Taip pat buvo taisomi arba uždraudžiami meno, literatūros bei teatro kūriniai, cenzūruojama žiniasklaida, kuri neatitiko tuometinės ideologijos ir pan.“, – pastebi M. Guliakaitė-Danisevičienė. Anot specialistės, įvertinus šį kontekstą, suprantama, kad ribos tarp žodžio laisvės ir neapykantos kurstymo dažnam Lietuvoje atrodo sunkiai apibrėžiamos.
Monika Guliakaitė-Danisevičienė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė
LR Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, kad žmogus turi teisę reikšti savo įsitikinimus, tačiau tame pačiame straipsnyje įvardyta ir tai, kad žodžio laisvė nėra absoliuti – ji gali būti ribojama įstatymų numatytais atvejais. Pabrėžtina ir tai, kad Konstitucijoje nurodyta, jog žodžio laisvė yra nesuderinama su įvairiais nusikalstamais veiksmais. Pasak M. Guliakaitės-Danisevičienės, „su tokiais ribojimais šiandienėje Lietuvoje susiduriame itin retai ir tik išskirtiniais atvejais“.
Nuomonė, įžeidimas ar neapykantos kalba?
Neapykantos kalbą identifikuoti galima pasitelkus kelis kriterijus: į kokį asmenį ar visuomenės grupę ji yra nukreipta, kuo grindžiamas joje esantis teiginys, ir kas tuo teiginiu raginama daryti. Neapykantos kalba gali būti skatinama smurtauti, diskriminuoti tam tikrais veiksmais. Taip pat būtina įvertinti, ar tekstu asmuo tiesiog reiškia nepritarimą kito įsitikinimams ir mąstymui, ar siekia parodyti, kad tam tikras žmogus ar grupė yra neverta lygių teisių ir dėl to ją reikia „nubausti“: „Pavyzdžiui, kiekvienas gali reikšti savo nuomonę dėl šių metų pradžioje daug dėmesio sukėlusio dviejų vyrų bučinio M.A.M.A. apdovanojimų scenoje. Vis dėlto, tai nesuteikia teisės kurstyti neapykantą prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, skatinti prieš juos smurtauti ar kitaip diskriminuoti, nes tai peržengia žodžio laisvės ribas“, – sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Luko Griciaus ir Naglio Bieranco bučinys, momentinė ekrano nuotr.
Pasiteisinimas žodžio laisve ar sakymas, kad „čia tik mano nuomonė“ dažnai tampa neapykantos kalbos teisinimo būdu. Vis dėlto, žodžių junginys „aš manau“ teiginio turinio nekeičia, o, anot teisininkės, būtent pagal turinį vertinama, kas yra neapykantos kalba: „Skirtis tarp šių dalykų yra gana aiškiai nurodyta LR Konstitucijoje ir baudžiamajame kodekse. Žmogus gali reikšti savo nuomonę, įsitikinimus tol, kol tai neperžengia nusikalstamų veikų ribų – neapykantos kurstymo, kvietimo diskriminuoti, smurtauti“, – teigia M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Jeigu įžeidžiamas asmuo, svarbi skirtis tarp piliečių ir renkamų valdžios atstovų. M. Guliakaitės-Danisevičienės teigimu, žodžio laisvės ribos yra daug platesnės, jei agresyvi kalba yra nukreipta į politiką arba politikę. Kitų žmonių atžvilgiu patyčios, nepagarbus bendravimas įstatymų nėra draudžiamas, bet yra įtrauktas į LR civilinio arba baudžiamojo kodekso nuostatas. Pavyzdžiui, jei asmuo jaučia, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti, jis ar ji gali kreiptis į teismą. Visgi, tai nėra baudžiamosios teisės klausimas priešingai nei neapykantos kalba, kuri gali būti nukreipta ne tik į pavienį asmenį, bet ir į skirtingas visuomenės grupes.
Taip pat svarbu įvertinti, į kokį asmens, grupės bruožą ar savybę teiginys nukreiptas. Pasak M. Guliakaitės-Danisevičienės, yra didelis šansas, kad tai bus neapykantos kalba, jei komentatorius siekia visuomenės grupę absoliutinti, priskirdamas jai tam tikras neigiamas asociacijas, kurios skatina diskriminaciją ar priešiškumą.
Pastebėjote neapykantos kurstymo atvejį internete? Apie tai paprastai ir greitai galite pranešti neapykantos nusikaltimų pranešimų platformoje manoteises.lt/pranesk.
Tekstas yra projektų „Be Hate Free“ ir „Daugiau meilės – mažiau neapykantos dėl tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir tapatybės“ dalis. Projektus bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, LR teisingumo ministerija, Swedish institute, Švedijos ambasada, Geros valios fondas. Įgyvendina – Lietuvos žmogaus teisių centras. Už teksto turinį atsako tik projektą įgyvendinanti organizacija.
