Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą. Patalpų savininko argumentai, kad tokiu būdu jis norėjo apsaugoti savo nuosavybę, teiginys, neva, kameros nebuvo įjungtos, teisėjos neįtikino.
Su kaimynais nuolat konfliktavęs vyras tris kameras įrengė pagrindinėje namo laiptinėje, penkias – ant namo išorinių sienų. Kameromis buvo filmuojami abu įėjimai į namo laiptinę, šaligatvis šalia namo, automobilių stovėjimo aikštelė ir net įėjimas į vieną iš butų. Namo gyventojai praktiškai negalėjo patekti į savo butus neužfiksuoti kamerų.
Anot teismo, kaimynai, ieškovai šioje byloje, aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti filmuojami ir net pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Atsakovas vaizdo stebėjimą vykdė tokiu būdu, kad namo gyventojai neturėjo galimybės pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją ir buvo neišvengiamai filmuojami prieš savo valią.
Teismas įvertino, kad taip buvo pažeista ne tik jų teisė į atvaizdą, bet ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą: „Atsakovas, vykdydamas vaizdo stebėjimą nukreiptą į laiptinių ir buto įėjimus, kuriais naudojasi ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan.“
Konstatavęs ieškovų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, teismas įpareigojo vyrą pašalinti visas aštuonias kameras ir uždraudė kameras įrenginėti ateityje be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) byloje palaikė ieškovus kaip trečioji šalis. Institutą atstovavęs teisininkas Karolis Liutkevičius sveikino šį teismo sprendimą. Anot jo, Lietuvos įstatymai nenustato aiškios vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos, kai jas nusprendžia įrengti privatūs asmenys.
„Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai kameros naudojamos negerbiant greta gyvenančiųjų poreikio privatumui. Todėl džiaugiamės, jog teismas išsprendė šį klausimą vadovaudamasis pagarba prigimtinei žmogaus teisei į privatumą ir padėjo pagrindus taip vertinti panašias situacijas ir ateityje“, – sakė K. Liutkevičius.
